Sirenos’26: MAMI

„Mano mama atvedė į šį pasaulį ne tik mane, bet atlydėjo ir tūkstančius kitų vaikų. Ji buvo pribuvėja. Šis spektaklis – tai himnas visoms moterims, kurios mus užaugino.“ – Mario Banushi 26 metų albanų ir graikų kilmės teatro režisierius Mario Banushi tapo vienu jauniausių kūrėjų, įvertintų tokiais svarbiais prizais kaip Venecijos bienalės Sidabrinis liūtas (2026) ir Graikijos teatro kritikų asociacijos Naujojo teatro kūrėjo apdovanojimas (2025). MAMI – tai tik ketvirtasis šio savitą vizualinę scenos kalbą plėtojančio kūrėjo spektaklis, tačiau tarp jo koprodiuserių – didžiausios ir svarbiausios Europos teatro organizacijos, viena jų – Avinjono festivalis Prancūzijoje, įtraukęs kūrinį į pagrindinę programą. Scenoje Mario Banushi tapo vidinius peizažus, kurie nukelia į pasaulį, kupiną pirmapradės gyvybės, sapniškų būtybių, mistikos, vaizdų, garsų ir neretai primena balkanišką folklorą. Banushi kūrybinio įkvėpimo šaltinis – asmeniniai prisiminimai, nostalgija, sapnai ir emocijos, vizijos, kuriomis jis tarsi siuvinėja spektaklio dramaturgiją. Pirmieji du Mario Banushi spektakliai – „Goodbye, Lindita“ ir „Taverna Miresia“ – buvo tarsi gedėjimo salos: juose mistiškomis vaizdo metaforomis kalbėta apie ankstyvą mamos netektį. Spektaklis MAMI – tai jau odė grožiui, motinystei ir meilei. Banushi šiuo spektakliu tarsi stato šventyklą netobulam motinos ir vaiko ryšiui pagerbti. Jam svarbu šį ryšį švęsti, šventinti, pripildyti įžadų ir prakeiksmų, išgyventi ir pamilti iš naujo. Pasak kūrėjo, gimimą jis mato kaip „meilę atvirkščiai“. „Kai man buvo vieneri, mama turėjo išvykti ir paliko mane su močiute Albanijoje. Močiutę iki trylikos metų vadinau „mami“. Kai mama pasiėmė mane į Atėnus, gyvenome bute virš kepyklos, kurioje ji dirbo, ir ten nuolat kvepėjo šviežia duona. Augau apsuptas daugybės moterų, jaunų ir senų. Turėjau ne vieną motiną. Visoms joms ir skiriu šį spektaklį – tarsi palinkėjimą ir padėką už tą svorį, kurį žodis „mama“ turi ir sakančiajam, ir tai, kuriai jis sakomas. Niekada nesupratau šio sudėtingo santykio – kuris kuriuo rūpinasi? Ir nesuprasiu. Bet bandau išvynioti jį kaip virkštelę, kaip raiščius, kurie jungia gyvybę su jos šaknimis.“ – Mario Banushi Mario Banushi – jaunas, tačiau jau pripažintas teatro režisierius, kurio kūryba apima intymumo ir mitologijos, atminties bei šeimos temas, atsiskleidžiančias per vizualinę neverbalinę scenos kalbą. Banushi gimė Graikijoje, iki šešerių metų augo Albanijoje, vėliau grįžo gyventi į Graikiją, todėl jo kūrybinė pasaulėjauta kalba apie skirtingus kultūrinius kontekstus ir kintančius šeimos naratyvus, o visa tai perteikia turtingas teatrinės vizualikos žodynas. Spektakliai atsiskleidžia lyg paveikslai, kuriuose žiūrovai per savo pojūčius susipažįsta su vizualine teatro poezija ir kūrinių emociniu gyliu. Pirmasis režisieriaus kūrinys „Ragada“ buvo sukurtas pandemijos metu ir pritaikytas neteatrinei erdvei. Antruoju darbu „Goodbye, Lindita“ Banushi pelnė pripažinimą Graikijoje ir už jos ribų, o šis spektaklis iki šiol keliauja po festivalius įvairiuose žemynuose. Panašios sėkmės sulaukė ir vėlesnė premjera „Taverna Miresia – Mario Bella Anastasia“. Temiškai susiję, šie du darbai neretai pristatomi kartu ir jau aplankė daugelį Europos, taip pat Šiaurės Amerikos ir Azijos festivalių. Idėjos autorius ir režisierius: Mario Banushi Aktoriai: Vasiliki Driva, Dimitris Lagos, Eftychia Stefanou, Angeliki Stellatou, Ennea Vangelis ir Panagiota Yiagli Scenografija ir kostiumai: Sotiris Melanos Kompozitorius ir garso apipavidalintojas: Jeph Vanger Šviesų dailininkas ir dramaturgas konsultantas: Stephanos Droussiotis Bendrakūrėjai: Aimilios Arapoglou, Thanasis Deligiannis Režisieriaus asistentė: Theodora Patiti Bendradarbiaujant su: OMAZ Civic Non-Profit Company Prodiuseris: Onassis Stegi [GR] Koprodiuseriai: Berliner Festspiele [DE], Odéon – Théâtre de l’Europe [FR], FOG Festival / Triennale Milano Teatro [IT], Espoo Theatre [FI], Festival d’Avignon [FR], Grec Festival Barcelona [ES], Théâtre de Liège [BE], Noorderzon Festival / Grand Theatre Groningen [NL] Spektaklio kūrimas prasidėjo rezidencijose: Onassis AiR Fellowship [GR], Centre Culturel Hellénique – Paris [FR] Premjera: 2025 02 06 Spektaklio rodymą Lietuvoje remia: Onassis Stegi Touring Program Spektaklio sukūrimą parėmė: Graikijos kultūros ministerija Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus savivaldybė Bilietai: Spalio 2 d. čia. Spalio 3 d. čia.

Adresas: Lietuvos nacionalinis dramos teatras