Vilniaus dešiniajame Neries krante iškilusi „Sąvaržėlė“ – vienas ryškesnių naujosios Vilniaus architektūros objektų ir pirmasis legendinio britų architekto Richardo Rogerso įkurtos studijos RSHP projektas Baltijos šalyse. Tai studija, kurios darbų sąraše – Pompidou centras Paryžiuje, „Lloyd's“ pastatas Londone, Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre ir kiti pasaulyje žinomi pastatai.
Tačiau į „Sąvaržėlę“ verta užsukti ne vien pasižiūrėti į jos fasadą. Pastatas nuo pradžių projektuotas taip, kad nebūtų uždaras tik biurų darbuotojams skirtas kompleksas. Per jo vidų driekiasi dengta vieša gatvė, jungianti Konstitucijos prospektą su nauja aikšte ir apželdintomis viešosiomis erdvėmis. Čia galima užsukti kavos ar pietų, apžiūrėti architektūrą iš vidaus ir pamatyti centrinį stiklu dengtą atrijų su atvirais laiptais, panoraminiais liftais bei gausia augmenija.
Vienas ryškiausių pastato bruožų – išorėje palikta matoma plieninė konstrukcija. „Sąvaržėlės“ konstrukcijoms panaudota apie 1500 tonų plieno, todėl pastatas iš tolo atrodo tarsi milžiniškas metalinis karkasas. Būtent ši konstrukcija ir padiktavo neoficialiai prigijusį, o vėliau oficialiu tapusį „Sąvaržėlės“ vardą.
Pastato viduje verta atkreipti dėmesį ir į meną. Du specialiai „Sąvaržėlei“ skirtus kūrinius sukūrė britų architektė ir menininkė Anja Kempa.
Restorane „Lumo“ galima pamatyti jos kūrinį „Cycle City“. Jame Vilnius vaizduojamas ne per Gedimino pilį ar kitus įprastus miesto simbolius, o per dviračių takų tinklą. Plunksna ir tušu piešti Vilniaus architektūros fragmentai susilieja su stilizuotu miesto žemėlapiu, kuriame baltos dviračių trasų linijos jungia skirtingas miesto dalis.
Antrasis A. Kempos darbas – „The Life of a City“ – įrengtas požeminėje „Sąvaržėlės“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Šiame kūrinyje pagrindine Vilniaus ašimi tampa Neris. Vienoje jos pusėje menininkė mato istorinį Senamiestį, kitoje – šiuolaikinį centrinį verslo rajoną. Skaitmeninės grafikos ir akvarelės kūrinyje abu Vilniai susijungia į vieną miesto istoriją.