




Šv. Petro ir Povilo bažnyčia yra vienas įspūdingiausių baroko paminklų visoje Rytų Europoje ir tikra Vilniaus architektūros perla. Baltoji bažnyčia Antakalnyje, pastatyta 1668–1704 m. Lietuvos etmono Kazimiero Paco užsakymu, stebina ne išoriniu puošnumu, o tuo, kas slypi viduje: virš 2 000 baltojo gipso figūrų, dengančių sienas, skliautus ir kolonas nuo grindų iki lubų.
Žengus pro bažnyčios duris, apima netikėtas jausmas — tarsi patektum į senų pasakų pasaulį. Balta erdvė mirga šimtais figūrų: angelai, apaštalai, biblinių scenų personažai, mitologiniai motyvai ir net kasdienio gyvenimo vaizdai susipina į vieną nuostabų ansamblį. Tai ne įprasti freskomis nudažyti skliautai — tai trimatė skulptūrinė erdvė, kurios autoriai buvo italų meistrai Pietro Perti ir Giovanni Maria Galli.
Ypač vertingos detalės:
Bažnyčios statybą iniciavo Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Pacas, norėjęs pastatyti reprezentacinę šeimos koplyčią ir vienuolyną. Statybos truko daugiau nei 30 metų — nuo 1668 iki 1704 m. Interjero puošybos darbams iš Italijos buvo pakviesti geriausi to meto meistrai, kurie Vilniuje sukūrė kūrinį, neturintį lygių visame regione.
Bažnyčia priklausė lateraninių kanauninkų reguliarų ordinui ir išliko svarbiu katalikų kulto centru iki šių dienų. Sovietų laikotarpiu buvo trumpai paversta sandėliu, tačiau neprarado savo architektūrinio paveldo.
Bažnyčia yra Antakalnio rajone, apie 10–15 minučių pėsčiomis nuo Užupio ar Vilniaus senamiesčio. Rekomenduojame atvykti ryto valandomis — tuomet mažiausiai lankytojų ir geriausia dienos šviesa, patenkulianti pro langus ant baltų skulptūrų.
Įėjimas nemokamas, tačiau labai vertiname auką bažnyčios išlaikymui (dėžutė prie įėjimo). Bažnyčia yra veikianti kulto vieta — lankymosi metu venkite triukšmo, ypač mišių metu.
Netoliese esančios lankytinos vietos: Užupio rajonas su savo konstitucija ir angelu, Kalnų parkas ir Trijų kryžių kalnas su panoraminiu vaizdu į miestą.