Šv. Onos bažnyčia

Yra pastatų, kurie tiesiog stovi. Ir yra tokie, prie kurių žmonės sustoja ir žiūri. Šv. Onos bažnyčia priklauso antrai kategorijai – ir tai suprato net Napoleonas.

Kai 1812 metais jo armija žygiavo pro Vilnių, jis esą pasakė, kad norėtų šią bažnyčią pasiimti į delną ir nusinešti į Paryžių. Tiesa tai ar legenda – nesvarbu. Svarbu, kad šis pastatas taip veikia žmones jau daugiau nei 500 metų.

Raudonos plytos ir gotikos gracija

Bažnyčia pastatyta apie 1500 metus. Tačiau čia nėra nieko paprasto – fasadas sudarytas iš 33 skirtingų formų plytų, kurios sudaro unikalų raštą. Aukšti, ploni bokštai kyla lyg ašmenys, o visas pastatas atrodo lengvesnis, nei turėtų būti toks didelis akmeninis statinys.

Tai vėlyvoji gotika – vienas geriausių šio stiliaus pavyzdžių visoje Baltijos regione, o gal ir plačiau.

Šalia – ne mažiau graži Bernardinų bažnyčia

Tiesiog greta stovi Bernardinų bažnyčia – didesnė, masyvesnė, kita. Dvi bažnyčios viena šalia kitos sudaro vieną iš gražiausių Vilniaus kampelių. Tarp jų – nedidelė aikštė su Adomo Mickevičiaus skulptūra.

Tai vieta, kuri atsiduria beveik kiekviename Vilniaus lankytojo maršrute – ir ne be reikalo.

Viduje – tyla ir sakralumas

Šv. Onos bažnyčia yra veikianti – čia laikomos mišios. Todėl vidus nėra muziejus: tai gyva erdvė, kurioje vyrauja tyla, smilkalų kvapas ir aukso atspalviai. Apsilankymas – nemokamas, tačiau reikia paisyti bažnyčioje priimtų taisyklių.

Kaip čia patekti?

Bažnyčia stovi Maironio gatvėje 8, visai šalia Vilniaus senamiesčio širdies. Nuo Gedimino pilies bokšto – vos 10 minučių pėsčiomis. Nuo Užupio – dar arčiau.

Geriausia valanda – rytas arba vėlyvas popietis, kai saulė krita į fasadą ir plytos įgauna šiltesnį atspalvį. Fotoaparatas neprivalomas, bet jei turi – pasigailėsi, jei nepasiimsi.