2026 m. archyvas. Šiame puslapyje aprašomi 2026 m. birželio 23–24 d. vykę Joninių ir Rasų renginiai. Visi žemiau minimi renginiai jau įvyko. Tai nėra dabartinė programa, registracijos ar bilietų pasiūlymas.
2026 m. Joninės Vilniuje apėmė ir senosiomis Rasų tradicijomis paremtas šventes, ir miesto bendruomenių koncertines programas. Šiame archyve paliktos tik tos datos, vietos ir programos dalys, kurias galima pagrįsti oficialiais miesto, organizatorių arba kultūros paveldo institucijų šaltiniais.
Trumpai apie 2026 m. Jonines
- Rasos Verkiuose: pagrindinė tradicinės šventės vieta Vilniuje buvo Verkių regioninis parkas.
- „Joninių Festas“ Gerovės parke: birželio 23 d. Naujojoje Vilnioje vyko nemokama bendruomenės šventė su koncertais, vainikų pynimu ir Joninių laužu.
- Rasos Kernavėje: birželio 23 d. Kernavės archeologinėje vietovėje vyko ilga tradicinių apeigų programa iki birželio 24 d. ryto. Kernavė yra Širvintų rajone, todėl tai buvo išvyka už Vilniaus.
Lietuvos Respublikos darbo kodekse birželio 24-oji įvardyta Rasos ir Joninių diena. 2026 m. šiame archyve aprašytos šventės prasidėjo birželio 23 d., tačiau konkreti programa kiekvieniems metams turi būti tikrinama iš naujo.
Rasos Verkiuose: 2026 m. šventės archyvas
2026 m. balandžio 30 d. paskelbtame oficialiame „Go Vilnius“ pranešime Verkių regioninis parkas buvo įvardytas pagrindine Vilniaus vidurvasario šventės vieta. Pranešime Rasos Verkiuose apibūdintos kaip vakaras, kuriame susitinka muzika, ugnies apeigos, dainos ir šokiai. Oficialus Vilniaus renginių kalendorius 2026 m. Rasų šventę Verkių dvaro parke žymėjo kaip nemokamą renginį po atviru dangumi.
Šis tekstas sąmoningai nekartoja nepatvirtintų atskirų 2026 m. programos minučių ar komercinių pasiūlymų. Išlikęs oficialus šaltinis patikimai pagrindžia šventės vietą ir jos tradicinį pobūdį, bet nėra naudojamas kaip būsimos programos pažadas.
„Joninių Festas“ Gerovės parke
Naujosios Vilnios kultūros centras birželio 23 d. Gerovės parke surengė „Joninių Festą“. Oficiali programa prasidėjo 17 val. lauko žaidimais, 18 val. vyko šventės atidarymas, mėgėjų meno kolektyvų programa ir varduvininkų sveikinimas. Vakare koncertavo „Aldegunda“, „Królestwo Beskidu“, „Zaraza Band“, „Po Aštuntos“ ir „Black Biceps“.
Nuo 18 iki 21 val. organizatoriai buvo numatę vainikų pynimo edukaciją. Programoje taip pat buvo vaikams skirtų veiklų, mugė, lauko kavinės ir Joninių laužas prie Vilnelės. Tai buvo vieša 2026 m. programa; šiame archyve nėra aktyvios registracijos ar pažado, kad tokia pati sudėtis pasikartos kitais metais.
Rasos Kernavėje: 2026 m. išvyka už Vilniaus
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archyvas patvirtina, kad Rasos Kernavėje vyko 2026 m. birželio 23 d. Šventės programa prasidėjo 12 val. amatininkų, tautodailininkų ir kulinarinio paveldo muge Kernavės miestelio alėjoje. Nuo 17 val. Pajautos slėnyje vyko kupoliavimas, o 19 val. ant Pilies kalno piliakalnio – vainikų pynimas, žolynų burtai ir arbata.
Vakarinėje programoje buvo folkloro ansamblių eisena, apeiginiai vartai, rateliai, žaidimai, saulės palydėjimas ir aukuro uždegimas. 23 val. ant piliakalnių buvo uždegtas didysis laužas ir stebulės, po to vyko naktišokiai. Vidurnaktį prie Neries buvo plukdomi vainikai, o 4.30 val. programa baigėsi tekančios saulės pasitikimu ir prausimusi pirmąja rasa.
Kernavės Rasos turi ypatingą istorinę reikšmę. Oficialūs Kernavės ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro šaltiniai nurodo, kad 1967 m. čia pradėtos rengti Rasos pagal archajiškus baltų papročius, atkurtus remiantis rašytiniais, tautosakos, etnografijos ir mokslinių tyrimų šaltiniais. Šventė iki šiol siejama su Kernavės piliakalniais, Pajautos slėniu ir gyvu dalyvių įsitraukimu. Kelionės laiką ir grįžimą padeda palyginti dienos išvykų iš Vilniaus gidas.
Ką reiškia Rasos, Kupolės ir Joninės?
Rasos, Kupolės ir Joninės yra tarpusavyje susiję lietuviško vidurvasario šventės pavadinimai. Lietuvos nacionalinio kultūros centro Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas šią tradiciją sieja su aukščiausiu saulės pakilimu, ilgiausia diena, augmenijos suklestėjimu ir žmogaus ryšiu su gamta. Krikščioniškoje tradicijoje šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo diena.
Žolynai ir vainikai
Kupoliavimas reiškia žolynų rinkimą. Iš surinktų augalų pinami vainikai, o jų plukdymas vandenyje istoriniuose ir folkloro aprašymuose siejamas su būrimais. Tai yra tradicijos ir tikėjimų dalis, o ne tikrovę prognozuojantis būdas.
Ugnis, vanduo ir saulė
Laužas, aukuras, vanduo ir ryto rasa yra dažni Rasų programų elementai. Oficialiuose kultūros paveldo aprašymuose jie siejami su saule, ugnimi, vandeniu, augmenija ir žmogaus ryšiu su gamta. Pasakojimus apie gydomąją žolynų ar rasos galią reikia suprasti kaip folklorą, o ne kaip medicininį patarimą.
Dainos, šokiai ir paparčio žiedas
Rasų šventėse dainuojamos tradicinės dainos ir sutartinės, šokama, žaidžiami rateliai, palydima ir pasitinkama saulė. Paparčio žiedo paieška yra mitinis Joninių pasakojimas: pagal folklorą jis pražysta tik šią naktį ir jį radusiam suteikia ypatingą žinojimą. Tai simbolinė tradicija, o ne tikro augalo žydėjimo aprašymas.
Kaip rasti būsimas Joninių programas
2026 m. programa neturi būti naudojama planuojant kitų metų Jonines. Būsimos datos, vietos, atlikėjai, kainos ir registracijos sąlygos laikomos nepatvirtintomis, kol jų nepaskelbia organizatorius. Kitoms sezoninėms idėjoms skirtas nuolat atnaujinamas gidas, ką veikti Vilniuje.
- Artėjant birželio 23–24 d. patikrinkite oficialų Vilniaus renginių kalendorių.
- Radę renginį atidarykite oficialų organizatoriaus puslapį ir sutikrinkite datą, pradžios laiką, tikslią vietą, kainą bei registracijos sąlygas.
- Programą patikrinkite dar kartą renginio dieną, nes renginiai po atviru dangumi gali būti pakeisti.
- Kelionei už Vilniaus atskirai patikrinkite grįžimo transportą; ankstesnių metų tvarkaraščiai nėra patikimas būsimos kelionės pagrindas.
Šis puslapis lieka 2026 m. įvykusių Joninių archyvu. Kai bus paskelbta nauja oficiali programa, ji turi būti rengiama pagal naujus pirminius šaltinius, o ne perrašant senas datas ar atlikėjus.
