Vienas ilgiausiai Vilniuje planuojamų susisiekimo projektų pagaliau pereina į kitą etapą. Vilniaus miesto savivaldybė pristatė atnaujintą Šiaurinės gatvės koncepciją ir ruošiasi pradėti beveik 3 kilometrų atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių gatvės projektavimo darbus.
Šiaurinės gatvės idėja Vilniaus planavimo dokumentuose atsirado dar 1987 metais. Gatvė buvo numatyta kartu su sparčiai augusiais Pašilaičių, Justiniškių ir Šeškinės rajonais, tačiau dėl finansavimo trūkumo ir besikeitusių miesto prioritetų beveik keturis dešimtmečius liko brėžiniuose. Dabar miestas skelbia ketinantis projektą realizuoti.
Pirmojo etapo gatvės ilgis sieks apie 2,97 kilometro. Ji prasidės ties Vakariniu aplinkkeliu ir drieksis rytų kryptimi iki Fabijoniškių gatvės, sukurdama naują jungtį tarp Pašilaičių, Justiniškių, Fabijoniškių ir Šeškinės bei gerokai patogesnį išvažiavimą į Vakarinį aplinkkelį.
Vienas pagrindinių projekto tikslų – nuo gyvenamųjų rajonų gatvių nuimti dalį tranzitinio automobilių srauto. Savivaldybė tikisi, kad atsiradus Šiaurinei gatvei mažesnė apkrova teks Gabijos, Medeinos, Žemynos, Taikos, Talino ir Rygos gatvėms, kuriomis šiuo metu vairuotojai dažnai naudojasi kaip alternatyviais maršrutais.
Tačiau naujoji Šiaurinė gatvė projektuojama ne kaip greito eismo magistralė. Automobiliams bus skirtos dvi eismo juostos kiekviena kryptimi, o svarbiausia naujovė numatyta pačiame gatvės centre – čia atsiras nuo bendro automobilių srauto fiziškai atskirta viešojo transporto zona.
Toks sprendimas Vilniuje bus naudojamas pirmą kartą. Autobusai ar kitos viešojo transporto priemonės galės važiuoti gatvės viduriu nepriklausomai nuo automobilių srauto, todėl jų neturėtų stabdyti susidariusios spūstys. Stotelės taip pat bus įrengiamos centrinėje gatvės dalyje.
Dar įdomesnė yra ilgalaikė šio sprendimo perspektyva. Viešojo transporto koridorius nuo pat pradžių bus projektuojamas taip, kad ateityje jį būtų galima pritaikyti naujai viešojo transporto rūšiai. Vilniaus meras Valdas Benkunskas kaip vieną galimų pavyzdžių įvardijo bėginį transportą.
Tai dar nereiškia, kad Šiaurinėje gatvėje jau nuspręsta statyti tramvajų ar kitą bėginę sistemą. Tačiau projektuojant gatvę iš anksto paliekama tam tinkama erdvė, kad ateityje, miestui pasirinkus naują viešojo transporto rūšį, nereikėtų iš esmės perdaryti visos gatvės.
Didelis dėmesys bus skiriamas ir judėjimui be automobilio. Abiejose Šiaurinės gatvės pusėse bus įrengti dviračių takai ir pėsčiųjų infrastruktūra, numatomos saugios perėjos bei jungtys su aplinkinėmis mokyklomis, prekybos vietomis, darbo vietomis ir kitais rajonų objektais.
Vis dėlto bene didžiausias skirtumas nuo ankstesnių Šiaurinės gatvės planų yra požiūris į tai, kas turėtų atsirasti aplink pačią gatvę. Vietoje plataus transporto koridoriaus tarp gyvenamųjų rajonų čia norima suformuoti naują gyvybingą miesto ašį.
Greta gatvės numatomas perimetrinis užstatymas, pirmuosiuose pastatų aukštuose skatinamos parduotuvės, kavinės, paslaugos ir kitos komercinės funkcijos. Taip pat planuojamos darbo vietos, viešosios erdvės ir žaliosios zonos. Miestas siekia, kad Šiaurinė gatvė ne atskirtų Pašilaičius, Justiniškes, Fabijoniškes ir Šeškinę, o priešingai – padėtų juos sujungti.
Koncepcijoje taikomas ir vadinamasis 15 minučių miesto principas. Jo esmė – kuo daugiau kasdien reikalingų paslaugų, darbo, prekybos ir laisvalaikio vietų gyventojai turėtų galėti pasiekti per maždaug 15 minučių pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu, nebūtinai kiekvienai kelionei naudodami automobilį.
Ryškiai turėtų pasikeisti ir šiandien gana tuščios būsimos gatvės prieigos. Projekte numatyta pasodinti apie 700 naujų medžių, kurie kartu su kitais želdiniais formuos bulvaro tipo gatvės charakterį. Medžiai bus sodinami ne tik pavienėse žaliosiose zonose, bet ir palei pėsčiųjų infrastruktūrą bei viešąsias erdves.
Savivaldybės pateiktose vizualizacijose Šiaurinė gatvė todėl labiau primena miesto prospektą nei aplinkkelį. Pirmuosiuose pastatų aukštuose matomos komercinės patalpos ir kavinės, tarp važiuojamosios dalies ir pastatų – medžiai, platūs šaligatviai bei dviračių takai, o gatvės centre – atskiras viešojo transporto koridorius.
Atnaujintą projektą jau vertino ir patys vilniečiai. 2026 metų rugsėjį atliktoje reprezentatyvioje „Norstat“ apklausoje naujoji Šiaurinės gatvės koncepcija vidutiniškai įvertinta 7,8 balo iš 10, o 68,9 proc. apklaustųjų jai skyrė nuo 7 iki 10 balų.
Didžiausiu projekto privalumu 55 proc. apklaustųjų įvardijo galimybę sumažinti automobilių srautus aplinkinėse gatvėse. 46,5 proc. respondentų kaip vieną patraukliausių projekto elementų išskyrė planuojamas viešąsias erdves ir želdynus. Tiesa, daliai gyventojų nerimą vis dar kelia galimas bendras automobilių srautų augimas.
Dabar laukia projektavimo etapas. Iki 2027 metų antrojo ketvirčio planuojama parengti projektinius pasiūlymus, atlikti išsamesnį eismo modeliavimą ir poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras.
2027 metais galutiniai Šiaurinės gatvės sprendiniai turėtų būti dar kartą pristatyti visuomenei. Tais pačiais metais miestas sieks gauti statybą leidžiantį dokumentą, o statybų pradžia numatoma 2028 metais.
Tiksli projekto kaina kol kas nėra žinoma – ji paaiškės parengus išsamesnius projektinius sprendinius ir atlikus rangos pirkimus. Vilniaus meras yra užsiminęs, kad kalbama mažiausiai apie kelias dešimtis milijonų eurų sieksiančią investiciją.
Taigi beveik keturis dešimtmečius Vilniaus planuose egzistavusi Šiaurinė gatvė artėja prie realių statybų. Ir dabartinė jos versija gerokai skiriasi nuo senųjų planų – vietoje dar vienos plačios automobilių magistralės miestas nori sukurti žalią miesto gatvę su 700 medžių, dviračių takais, viešosiomis erdvėmis ir atskiru viešojo transporto koridoriumi, kuriame ateityje galėtų atsirasti net nauja transporto rūšis.
