Vilniaus oro gynyboje įvyko reikšmingas pokytis. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras patvirtino, kad sostinės prieigose jau dislokuota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS.
Iki šiol šiai užduočiai buvo naudojama trumpojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70. Dabar ją pakeitusi NASAMS suteikia kariuomenei gerokai didesnes galimybes aptikti ir sunaikinti iš oro kylančias grėsmes.
Pasak kariuomenės vado, Vilniaus prieigos šiuo metu saugomos efektyviau ir galingiau, o viena svarbiausių NASAMS suteikiamų galimybių – didesnis veikimo nuotolis.
Kada tiksliai NASAMS buvo dislokuota Vilniaus prieigose, kariuomenė viešai neatskleidžia. Generolas R. Vaikšnoras teigė nenorintis skelbti operacinių detalių apie sostinės oro gynybos organizavimą.
Sprendimas sustiprinti Vilniaus apsaugą priimtas rytinėse NATO valstybėse pasikartojant incidentams, kai į jų oro erdvę patenka bepiločiai orlaiviai.
Lietuvos kariuomenės vadovas pripažįsta, kad NASAMS raketos yra gerokai brangesnės už paprastus bepiločius orlaivius, todėl tokios sistemos naudojimas prieš pigų droną ekonomiškai nėra idealus sprendimas.
Tačiau kol Lietuva neturi pakankamai kitų specialiai kovai su dronais skirtų priemonių, NASAMS yra viena lanksčiausių ir efektyviausių turimų sistemų.
NASAMS suteikia galimybę daug greičiau reaguoti į oro erdvėje atsiradusį objektą, veikti didesniu atstumu ir tiksliau jį sunaikinti.
Vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS skirta apsaugoti svarbius objektus ir teritorijas nuo įvairių grėsmių iš oro – lėktuvų, sraigtasparnių, sparnuotųjų raketų ir bepiločių orlaivių.
Sistema veikia kaip kelių tarpusavyje sujungtų elementų tinklas. Radarai aptinka ir seka oro taikinius, informacija perduodama į ugnies valdymo centrą, o taikiniui sunaikinti naudojamos raketų paleidimo sistemos.
Lietuva NASAMS naudoja jau ne vienerius metus, tačiau pastaruoju metu šio pajėgumo plėtrai skiriamas ypač didelis dėmesys.
Šiuo metu Lietuva turi dvi NASAMS baterijas. Krašto apsaugos ministerija skelbia toliau plečianti vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumus, o trečioji NASAMS baterija Lietuvą turėtų pasiekti 2028 metais.
Vien 2026 metų valstybės biudžete vidutinio nuotolio oro gynybos sistemoms NASAMS numatyta skirti apie 100 mln. eurų.
Dar 145 mln. eurų šiemet numatyta integruotai oro gynybai nuo bepiločių orlaivių stiprinti, o apie 60 mln. eurų – mobilioms trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms MSHORAD.
Vilniaus prieigose dislokuota NASAMS yra viena iš priemonių, kuriomis stiprinama Lietuvos sostinės ir visos šalies apsauga pasikeitus saugumo situacijai regione.
Kariuomenė konkrečios sistemos dislokacijos vietos, jos veikimo režimo ir kitų operacinių detalių viešai neskelbia.
