Spalio 16 dieną Vilniuje, Plungės gatvėje 4, oficialiai atidaryta bendrovės „Litilit“ femtosekundinių lazerių gamykla. Maždaug 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamybos kompleksas įsikūrė netoli Gariūnų, logistikos parke „SIRIN Park Gariūnai“. Naujojoje gamykloje įrengti metalo apdirbimo, robotizuoto lazerių surinkimo ir testavimo cechai. Bendrovė skelbia, kad pagal potencialų femtosekundinių lazerių gamybos pajėgumą tai didžiausia tokio pobūdžio gamykla pasaulyje.
Į naujos gamyklos įrengimą investuota apie 6 mln. eurų, o darbai pradėti šių metų birželį. Gamybos apimtis numatyta didinti palaipsniui: per pirmuosius veiklos metus planuojama pagaminti apie 1 tūkst. lazerių, o pasiekus visą pajėgumą – iki 3 tūkst. per metus. Pirmieji naujojoje gamykloje pagaminti įrenginiai užsienio klientus turėtų pasiekti jau šių metų lapkritį.
Vienas svarbiausių gamyklos pranašumų – galimybė sudėtingus lazerius gaminti gerokai labiau automatizuotu būdu. Įprastai tokių įrenginių gamyba reikalauja daug aukštos kvalifikacijos specialistų rankų darbo, tačiau „Litilit“ kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) sukūrė ir pasauliniu mastu patentavo technologiją, leidžiančią supaprastinti gamybos procesus. Dėl šios priežasties lazerius galima gaminti didesniais kiekiais, išlaikant jų tikslumą ir kokybę.
Pasak vieno bendrovės įkūrėjų ir vadovo Nikolajaus Gavrilino, naujoji technologija sudarys galimybę išvystyti didelio masto gamybą turint maždaug 150 darbuotojų komandą. Gaminant panašaus tipo lazerius tradiciniais metodais, tokiam kiekiui įrenginių pagaminti, jo vertinimu, reikėtų kelis kartus daugiau specialistų. Šiuo metu bendrovė dar tik pradeda gamybos plėtros etapą, todėl numatytas darbuotojų skaičius ir didžiausias pajėgumas yra ateities tikslai, o ne jau pasiekti rezultatai.
Naujojoje gamykloje taip pat įrengta apie 2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto ISO 5 švaros klasės zona, kurioje kontroliuojama ore esančių dalelių koncentracija. Tokios patalpos būtinos itin tikslių optinių ir elektroninių komponentų gamybai, nes net mikroskopinės dulkės gali turėti įtakos įrenginių veikimui. Tai viena didesnių tokio pobūdžio švarių gamybos erdvių Baltijos šalyse.
Femtosekundiniai lazeriai yra ypatingi tuo, kad jų šviesos impulsai trunka neįsivaizduojamai trumpai – vieną femtosekundę sudaro viena kvadrilijonoji sekundės dalis. Nors toks impulsas trunka itin trumpai, jo momentinė galia gali būti labai didelė. Tai leidžia nepaprastai tiksliai apdoroti medžiagas, beveik nepažeidžiant aplinkinių paviršių ir nesukeliant įprastam mechaniniam ar terminiam apdirbimui būdingų defektų.
Tokių lazerių pritaikymo galimybės apima daugybę kasdienio gyvenimo sričių, nors patys įrenginiai vartotojams dažniausiai nematomi. Jie naudojami puslaidininkių gamyboje, elektronikos komponentams apdoroti, išmaniųjų telefonų stiklui pjauti ir medicininiams instrumentams žymėti. Itin tikslūs lazeriai taip pat pritaikomi akių chirurgijoje, kraujagyslių stentų gamyboje ir kitose srityse, kur svarbu apdoroti labai mažus paviršius, nepažeidžiant aplinkinių audinių ar medžiagų.
Lietuva jau kelis dešimtmečius laikoma viena stipriausių pasaulyje ultratrumpųjų impulsų lazerių technologijų kūrėjų. Šalyje veikia dešimtys lazerių, optikos ir susijusių komponentų gamintojų, o lietuviški sprendimai eksportuojami į įvairias pasaulio rinkas. „Litilit“ vadovo vertinimu, Lietuvoje pagaminama apie 10–15 procentų pasaulinės femtosekundinių lazerių ir su jais susijusių komponentų rinkos produkcijos. Naujasis gamybos kompleksas turėtų dar labiau sustiprinti šalies pozicijas šiame sektoriuje.
Svarbų vaidmenį projekte atliko ir Lietuvos mokslininkai. Būtent bendradarbiaujant su Fizinių ir technologijos mokslų centru buvo sukurta technologija, tapusi naujojo gamybos modelio pagrindu. FTMC direktoriaus Ramūno Skaudžiaus teigimu, šis projektas parodo, kaip Lietuvoje sukurtos mokslinės žinios gali virsti tarptautinėje rinkoje konkurencingu produktu. Tokia mokslo ir verslo partnerystė leidžia neapsiriboti pavieniais technologiniais atradimais, o pritaikyti juos pramoniniu mastu.
Bendrovės ambicijos neapsiriboja Vilniumi. Pasiteisinus naujajam gamybos modeliui, „Litilit“ planuoja jį pritaikyti ir kitose pasaulio šalyse, bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais. Taip Vilniuje sukurta gamybos sistema galėtų tapti pagrindu naujoms lazerių gamykloms užsienyje, o Lietuvoje sukauptos žinios būtų naudojamos plečiant pasaulinę pažangių technologijų gamybą.
Naujasis projektas taip pat reikšmingas sostinės ekonomikai. Didėjant gamybos apimtims, turėtų augti aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis, o aplink lazerių pramonę galėtų plėstis ir inžinerinių, komponentų tiekimo bei kitų paslaugų veikla. Vilnius jau dabar telkia nemažą dalį Lietuvos aukštųjų technologijų bendrovių, todėl tokios investicijos stiprina miesto, kaip tarptautinio technologijų centro, pozicijas.
Nors didžiausi gamyklos pajėgumai dar tik planuojami, jos atidarymas žymi svarbų Lietuvos lazerių pramonės plėtros etapą. Vilniuje sukurta infrastruktūra turėtų leisti pereiti nuo palyginti nedidelių itin specializuotų įrenginių partijų prie tūkstančiais skaičiuojamos gamybos. Jei bendrovei pavyks įgyvendinti numatytus planus, sostinėje veiksiantis kompleksas taps vienu svarbiausių femtosekundinių lazerių gamybos centrų pasaulyje.
