Vilniuje veikiančios kosmoso technologijų bendrovės „Kongsberg NanoAvionics“ pagamintas palydovas „First Customer Link“ (FCL) spalio 1 dieną pakilo iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje per „SpaceX“ misiją „Transporter-18“. Palydovo užsakovė – JAV kosmoso infrastruktūros bendrovė „Meridian Space“, kuri siekia sukurti naują palydovinio ryšio modelį. Pagal jį valstybės ir įmonės galėtų turėti bei valdyti nuosavus ryšio palydovų tinklus, o ne vien pirkti ryšio paslaugas iš didžiųjų operatorių.
Palydovo pagrindą sudaro „Kongsberg NanoAvionics“ MP42 platforma, užtikrinanti elektros tiekimą, orientaciją kosmose, borto sistemų veikimą ir ryšį su Žeme. Vilniuje buvo integruota užsakovo ryšio įranga ir atlikti bandymai prieš paleidimą. FCL misijos tikslas – realiomis kosmoso sąlygomis išmėginti „Meridian Space“ kuriamą ryšio technologiją, kuriai pasirengti prireikė penkerių metų.
Pirmasis svarbus etapas jau įveiktas. Palydovui patekus į orbitą, „Kongsberg NanoAvionics“ specialistai per pirmąją galimą antžeminės stoties ryšio sesiją užmezgė dvipusį ryšį ir patikrino, kad palydovo sistemos įsijungė bei reaguoja į komandas. Tai taip pat apėmė „Meridian Space“ ryšio įrangą. Vis dėlto sėkmingas pirmasis kontaktas dar nereiškia, kad naujoji plataus dažnių ruožo ryšio technologija jau visiškai išbandyta: būtent tolesni bandymai orbitoje turės parodyti jos galimybes.
Technologijos centre – lengva, elektroniniu būdu perkonfigūruojama atspindinčių elementų antena. Jos konstrukcija sukurta taip, kad didelės spartos ryšiui užtikrinti reikėtų mažesnės palydovo masės ir mažiau elektros energijos. Jei sprendimas pasiteisins, atskirų palydovų ir ištisų jų tinklų kūrimas galėtų tapti pigesnis, o specializuotas ryšys – prieinamesnis ne tik didelėms telekomunikacijų bendrovėms.
Naujasis modelis skiriasi nuo įprasto palydovinio interneto paslaugų pirkimo. „Meridian Space“ siūloma kryptis leistų klientams patiems turėti ir kontroliuoti tinklą, nustatyti jo naudojimo prioritetus bei spręsti, kaip jį plėsti. Tokios galimybės ypač aktualios valstybės institucijoms, gynybos sektoriui, kritinei infrastruktūrai ir verslui, kuriam svarbus saugus ryšys atokiose teritorijose ar sutrikus antžeminiams tinklams. Bendrovė skelbia, kad standartizuotų „Meridian Express“ palydovų tiekimą tikisi pradėti 2027 metais.
Didžiausia šios misijos reikšmė Vilniui – būsima serijinė gamyba. Dar 2025 metų balandį paskelbta apie 122,5 mln. eurų vertės sutartį, pagal kurią „Kongsberg NanoAvionics“ numatyta pagaminti 280 mikropalydovų „Meridian“ tinklui. Tai ne naujai šį spalį pasirašytas užsakymas, o anksčiau pradėto projekto etapas. Partnerystė apima ir prototipų kūrimą, o dabar orbitoje esantis įrenginys leis sukaupti žinių prieš pereinant prie didesnės gamybos apimties.
Tokiam kiekiui palydovų gaminti bendrovė planuoja naują surinkimo ir bandymų centrą savo Vilniaus bazėje. Pasak įmonės, jo pajėgumai turėtų siekti šimtus pagal klientų poreikius pritaikytų palydovų per metus. Serijinei gamybai kuriami modeliai bus kompaktiškesni ir pritaikyti efektyviau išnaudoti vietą raketose, todėl turėtų mažėti jų paleidimo kaštai. Tačiau tiksli gamyklos veiklos pradžios data kol kas nepaskelbta.
Vilniuje įsikūrusi „Kongsberg NanoAvionics“ yra viena tarptautinėje mažųjų palydovų rinkoje veikiančių Lietuvos technologijų įmonių. Nuo 2022 metų ji priklauso Norvegijos technologijų grupei „Kongsberg“, o jos gaminamos platformos ir įranga naudojamos įvairiose pasaulio kosmoso misijose. Per tą pačią „Transporter-18“ misiją bendrovės komponentai buvo naudojami ir kituose palydovuose – jiems tiektos ryšio bei elektros energijos valdymo sistemos, baterijos ir saulės moduliai.
Sėkmingas FCL paleidimas parodo, kad Vilniuje jau galima ne tik kurti kosmoso technologijas, bet ir paruošti palydovus realioms komercinėms misijoms. Kitas išbandymas – patvirtinti naujosios antenos veikimą orbitoje ir pereiti prie šimtų palydovų gamybos. Jei šie planai bus įgyvendinti, Vilnius taps svarbia vieno didesnių Europos mažųjų palydovų gamybos užsakymų vykdymo vieta.
