Vilniaus geležinkelių infrastruktūroje baigtas didelis modernizavimo etapas – „LTG Infra“ užbaigė Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo projektą. Tai vienas iš trijų pagrindinės šalies geležinkelio arterijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo etapų, turinčių sudaryti sąlygas greitesniam, tylesniam ir mažiau aplinką teršiančiam keleivių bei krovinių transportui.
Projekto metu elektrifikuotas Vilniaus aplinkkelis, apimantis ruožus Kyviškės–Valčiūnai–Vaidotai–Paneriai ir Vilnius–Kirtimai–Valčiūnai. Iš viso elektrifikuoto ruožo ilgis siekia 42 kilometrus, tačiau dėl kelių skaičiaus bendras išskleistų elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis sudaro apie 114 kilometrų. Visame Vilniaus mazge įrengtas naujas 25 kV kontaktinis tinklas.
Darbai neapsiribojo vien laidais virš geležinkelio bėgių. Projekto metu taip pat rekonstruota Lentvario traukos pastotė ir išplėstas geležinkelių eismo valdymo centras. Visa ši infrastruktūra reikalinga tam, kad elektriniai traukiniai galėtų patikimai ir efektyviai judėti viename svarbiausių Lietuvos geležinkelio mazgų.
Vienas įdomiausių pokyčių keleiviams – naujojo kontaktinio tinklo konstrukcija ir techniniai parametrai leidžia organizuoti traukinių eismą iki 160 km/val. greičiu. Tai nereiškia, kad visuose Vilniaus geležinkelio ruožuose traukiniai nuo šiol automatiškai važiuos tokiu greičiu – faktinis greitis priklausys nuo konkretaus ruožo infrastruktūros, riedmenų, saugos reikalavimų ir eismo organizavimo. Tačiau elektrifikavimo infrastruktūra tokiam greičiui jau yra paruošta.
Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas yra dalis gerokai didesnio projekto, kuriuo elektrinė trauka turi sujungti Vilnių ir Klaipėdą. Vilnius–Klaipėda yra intensyviausiai naudojama Lietuvos geležinkelio linija, todėl jos modernizavimas svarbus ne tik keleiviams, bet ir dideliems šalies geležinkeliais gabenamų krovinių srautams.
Įgyvendinus visą projektą bus pastatyta 363 kilometrai kontaktinio tinklo. Taip pat bus įrengtos arba modernizuotos šešios traukos pastotės Lentvaryje, Žeimiuose, Linkaičiuose, Tarvainiuose, Kretingoje ir Žasliuose bei prijungtos prie „Litgrid“ elektros perdavimo tinklo. Papildomai statomos aštuonios autotransformatorių stotys, kurios užtikrins stabilų elektros energijos tiekimą kontaktiniame tinkle.
Visos Vilnius–Klaipėda geležinkelio linijos elektrifikavimas yra vienas didžiausių geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektų Lietuvos istorijoje. Bendra jo vertė siekia apie 457 mln. eurų, iš kurių maždaug 200 mln. eurų finansuojama Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis. Vien dabar užbaigtas Vilniaus geležinkelio mazgo etapas kainavo 58 mln. eurų.
Elektrifikavimas reikš ir didelį pokytį visos Lietuvos geležinkelių sistemoje. Iki šio projekto elektrifikuoti geležinkeliai sudarė vos apie 8 proc. viso šalies geležinkelių tinklo. Užbaigus Vilnius–Klaipėda projektą ši dalis turėtų išaugti iki beveik 28 proc.
Didelė projekto nauda siejama ir su aplinkosauga. LTG skaičiuoja, kad elektrifikavus pagrindinę šalies geležinkelio liniją kasmet į aplinką nepateks daugiau kaip 150 tūkst. tonų anglies dioksido. Elektrinė trauka taip pat leis sumažinti dyzelino naudojimą, geležinkelių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir traukinių keliamą triukšmą.
„LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas Vilniaus mazgo elektrifikavimo pabaigą vadina dar vienu žingsniu link visiškai elektrifikuoto geležinkelio koridoriaus tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Užbaigus visą projektą elektriniais traukiniais šia kryptimi bus galima tvariau vežti tiek keleivius, tiek krovinius.
Modernizuotas Vilniaus geležinkelio mazgas taip pat sudarys sąlygas efektyviau organizuoti eismą ir trumpinti tranzito laiką. Elektrifikacija ypač svarbi augant elektrinių keleivinių traukinių parkui ir siekiant, kad pagrindinėje šalies geležinkelio arterijoje kuo mažiau būtų naudojama dyzelinė trauka.
Vilniaus mazgo darbų pabaiga dar nereiškia viso Vilnius–Klaipėda projekto finišo. Darbai tęsiami kituose linijos ruožuose, tačiau viena svarbiausių ir techniškai sudėtingų projekto dalių sostinėje jau baigta. Galutinis tikslas – sukurti modernų elektrifikuotą geležinkelio koridorių tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų, tinkamą ir iki 160 km/val. greičiu organizuojamam traukinių eismui.
