Vilniaus miesto savivaldybė rengia naują aplinkos oro kokybės valdymo programą 2026–2030 metams, kuri turėtų nustatyti, kokių konkrečių priemonių sostinė imsis siekdama sumažinti oro taršą. Programos projektas rugpjūtį jau buvo pristatytas visuomenei ir suinteresuotoms šalims, tačiau galutinė jo versija dar nėra patvirtinta – šiuo metu dokumentas tikslinamas pagal modeliavimo rezultatus ir gautus pasiūlymus.
Galutinę programą planuojama patvirtinti iki šių metų pabaigos. Jos rengimą paskatino ne tik dabartinė Vilniaus oro kokybė, bet ir nuo 2030 metų visoje Europos Sąjungoje įsigaliosiantys gerokai griežtesni oro taršos standartai.
Vienas ryškiausių planuojamų pokyčių susijęs su automobiliais. Pagal Vilniaus darnaus judumo planą 2025–2030 metais lengvųjų automobilių nuvažiuojamą atstumą mieste numatoma sumažinti 18 proc. Tai nereiškia, kad mieste bus siekiama tiesiog 18 proc. sumažinti automobilių skaičių – tikslas yra mažinti bendrą jais atliekamų kelionių ir nuvažiuojamų kilometrų kiekį, dalį kelionių perkeliant į viešąjį transportą, dviračius, ėjimą pėsčiomis ir kitus alternatyvius susisiekimo būdus.
Vilniaus darnaus judumo plane numatyta, kad 2030 metais automobiliais turėtų būti atliekama maždaug 30 proc. visų kasdienių kelionių mieste. Iki šio tikslo dar gana toli – 2023–2024 metų duomenimis, automobiliu buvo atliekama beveik pusė, apie 50 proc., vilniečių kelionių. Viešajam transportui teko apie 27 proc., pėsčiųjų kelionėms – kiek daugiau nei 15 proc. visų kelionių. Vilniaus miesto savivaldybė
Tai reiškia, kad per likusius kelerius metus Vilniui reikės gana reikšmingai pakeisti gyventojų judėjimo įpročius. Savivaldybė planuoja tai daryti ne viena konkrečia priemone, o derindama viešojo transporto plėtrą, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą, automobilių stovėjimo politiką bei kitus judumo sprendimus.
Kartu keisis ir patys automobiliai. Vilniuje registruotų elektromobilių skaičių iki 2030 metų planuojama padidinti nuo maždaug 12 tūkst. 2025 metais iki 30 tūkst. Miestas taip pat plečia elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą ir kitus mažiau taršiam transportui reikalingus sprendimus.
Dideli pokyčiai numatyti ir viešajame transporte. Iki 2030 metų net 78 proc. Vilniaus viešojo transporto priemonių turėtų būti varomos elektra, o likę 22 proc. autobusų turėtų atitikti „Euro VI“ taršos standartą. Šis procesas jau vyksta – sostinė pastaraisiais metais sparčiai keičia senus troleibusus, perka naujus elektrinius autobusus ir ruošiasi vandeniliu varomų autobusų eksploatacijai.
Tačiau automobiliai nėra vienintelis ir net ne pats didžiausias smulkiųjų kietųjų dalelių šaltinis Vilniuje. 2024 metais atlikta taršos inventorizacija parodė, kad didžiausios smulkiųjų kietųjų dalelių emisijos susidaro dėl individualaus šildymo. Todėl viena pagrindinių naujosios programos krypčių bus perėjimas nuo taršaus kuro prie šilumos siurblių ir centralizuoto šildymo.
Nuo šių metų gegužės 1 dienos Vilniuje jau draudžiama individualioms ir komercinėms patalpoms šildyti naudoti akmens anglį ir durpes. Naujiems individualaus šildymo poreikiams numatoma naudoti tik nulinės emisijos sprendimus – šilumos siurblius arba centralizuotą šilumos tiekimą. Naujų taršių degimo įrenginių šiam tikslui neplanuojama.
Pokyčių numatyta ir miesto energetikos sistemoje. Renovavus centralizuoto šildymo tinklus bei viešuosius pastatus ir plečiant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, gamtinių dujų suvartojimą planuojama sumažinti beveik 177 tūkst. MWh per metus.
Oro kokybei įtaką turi ir tai, kas vyksta pačiose gatvėse. Vilnius planuoja toliau žvyro dangą keisti kietąja, dažniau mechanizuotai valyti bei drėkinti gatves. Neseniai trejus metus Vėtrungių gatvėje vykęs eksperimentas parodė, kad paprastas gatvės valymas ir plovimas gali labai reikšmingai sumažinti ore esančių kietųjų dalelių koncentraciją.
Naujos programos poreikis atsiranda ir dėl keičiamų oro kokybės normų. Šiuo metu galiojanti vidutinė metinė KD10 kietųjų dalelių koncentracijos ribinė vertė yra 40 µg/m³, ir 2020–2025 metais ji nebuvo viršyta nė vienoje analizuotoje Vilniaus oro kokybės tyrimų stotyje. Tačiau nuo 2030 metų ši riba bus sumažinta perpus – iki 20 µg/m³.
Todėl dabartinis faktas, kad Vilnius atitinka galiojančius reikalavimus, dar nereiškia, kad miestas be papildomų priemonių atitiks ir 2030 metų standartus. Savivaldybės atliktas bazinis modeliavimas rodo, kad jau suplanuotų priemonių kai kuriose Vilniaus vietose gali nepakakti, ypač siekiant sumažinti smulkiųjų kietųjų dalelių ir azoto dioksido koncentraciją.
Dėl to į galutinę programos versiją planuojama įtraukti ir papildomų taršos mažinimo priemonių. Kokios tiksliai jos bus, kol kas nėra galutinai nuspręsta – būtent todėl šiuo metu nereikėtų kalbėti apie jau patvirtintas naujas taisykles ar konkrečius naujus draudimus automobiliams.
Aiški pati Vilniaus kryptis: iki 2030 metų mieste turi būti mažiau automobiliu nuvažiuojamų kilometrų, daugiau kelionių viešuoju transportu, pėsčiomis ir dviračiais, gerokai daugiau elektromobilių ir beveik visiškai elektrifikuotas viešasis transportas. Kartu miestas turės mažinti taršą iš individualaus šildymo ir kitų šaltinių, kad pasiruoštų dvigubai griežtesnei KD10 metinei ribinei vertei.
