Savarankiškas Vilniaus senamiesčio širdies audioturas
Apie ekskursiją
Pasinerkite į Vilniaus senamiesčio magiją
Atraskite Europos paslėpto perlo paslaptis su mūsų aukščiausios kokybės anglakalbiu, GPS valdomu audioturu. Su 26 kruopščiai atrinktais objektais Vilniaus centre, tai ne tik įprastas pėsčiųjų turas – tai kelionė laiku. Patirkite istoriją, atgimusią su dirbtiniu intelektu
Pamatykite, kaip atgyja praeitis! Šiame ture rasite unikalių istorinių dirbtinio intelekto vaizdo atkūrimų, kurie ryškiai vizualizuoja senovės laikus, vietines legendas ir ikonines figūras. Stebėkite, kaip istorija atsiskleidžia jūsų ekrane, eidami tomis pačiomis gatvėmis, kuriose ji vyko. Kodėl verta rinktis šį turą? Karališkasis ir sakralinis paveldas: Pasivaikščiokite po kvapą gniaužiančią UNESCO pasaulio paveldo vietą. Atraskite karališkąjį miesto palikimą, kuris XV amžiuje buvo didžiausios Europos šalies pulsuojanti širdis. Lengvas tyrinėjimas: Jokių sudėtingų programėlių! Gausite tiesioginę nuorodą su garso įrašais, aprašymais ir nuotraukomis. Atidarykite, įjunkite vietos nustatymą ir leiskite GPS jus vesti. Išsamus vaizdas: Po šio turo mėgaukitės mūsų Pietų Vilniaus turu!
Į kainą įskaičiuota
- Gidas: Audiogidas: anglų kalba ir Tekstas: anglų kalba
Į kainą NEįskaičiuota
- Maistas ir gėrimai
- Arbatpinigiai
Dalyvių amžius
- Keliautojai 0–120 m.
Maršrutas
- 1Vilnius
Vilnius garsėja savo senamiesčio architektūra, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Miestas suvaidino pagrindinį vaidmenį formuojant Lietuvos tautą ir XV amžiuje, kai Lietuva buvo didžiausia Europos šalis, tarnavo kaip jos širdis. Dėl šios turtingos istorijos Vilnius didžiuojasi stipriu karališkuoju paveldu, išdidžiai atspindinčiu tos epochos didybę. Religija taip pat buvo neatsiejama Lietuvos istorijos dalis, todėl Vilniuje gausu sakralinių pastatų. Šis turas sutelktas į Vilniaus esmę, suteikdamas galimybę pažvelgti į jo karališkąjį ir sakralinį palikimą. Baigus turą, rekomenduojame apžiūrėti Pietinę Vilniaus dalį, kad dar labiau pasinertumėte į miesto esmę. Ši papildoma patirtis suteiks išsamų Vilniaus charakterio ir žavesio supratimą.
Pravažiuojama be sustojimo - 2
Didysis kunigaikštis Gediminas (1275–1341) išsiskiria kaip vienas žymiausių ankstyvosios Lietuvos valdovų, kuriam priskiriamas Vilniaus ir Trakų įkūrimas bei Lietuvos, kaip politinio darinio su didele teritorija, įtvirtinimas. Pažymėtina, kad jo laiškuose pirmą kartą paminėtas pavadinimas „Vilnius“ 1323 m., žymintis simbolinius miesto įkūrimo metus. 1996 m. menininkai Vytautas Kašuba ir Mindaugas Šnipas sukūrė paminklą, skirtą pagerbti Gedimino ilgalaikį palikimą.
Pravažiuojama be sustojimo - 3Katedros a. 4, Vilnius
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai kadaise buvo Lietuvos valstybės politinis, diplomatinis ir kultūrinis centras. Iš pradžių pastatyti XV amžiuje, jie demonstruoja gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko architektūros elementų derinį. Po Lietuvos išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos, rūmai buvo restauruoti ir paversti muziejumi.
Pravažiuojama be sustojimo - 4
Tai pagrindinė Romos katalikų katedra Lietuvoje, kurioje kadaise vyko Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių karūnavimai. Iš pradžių pastatyta 1251 m. Didžiojo Kunigaikščio Mindaugo ant buvusios pagonių šventyklos vietos, Vilniaus katedra per šimtmečius patyrė reikšmingų transformacijų. Sovietmečiu ji veikė kaip meno galerija, kol 1988 m. spalio 22 d. buvo grąžinta Katalikų Bažnyčiai.
Pravažiuojama be sustojimo - 5Katedros aikštė, Katedros a. 2, Vilnius
Šalia Bazilikos, Varpinė stovi kaip ikoninis Vilniaus simbolis. Iš pradžių buvusi XIII amžiaus gynybinės sienos dalimi, XVI amžiuje ji tapo 57 metrų aukščio Katedros varpine. Užlipus į Varpinę atsiveria kvapą gniaužianti miesto panorama ir eksponuojamos parodos su varpais, istoriniu laikrodžiu bei varpinės rekonstrukcijų vaizdais.
Pravažiuojama be sustojimo - 6Daukanto aikštė 3/8, Vilnius
Prezidentūra yra oficiali Lietuvos Respublikos Prezidento rezidencija ir darbo vieta. Iš pradžių pastatyta XIV amžiuje kaip Vilniaus vyskupo rezidencija, ji patyrė daugybę renovacijų ir priėmė tokias žymias asmenybes kaip caras Aleksandras I ir imperatorius Napoleonas. Nuo 1997 m. tai yra oficiali Lietuvos Respublikos Prezidento darbo vieta, o Prezidentui esant Vilniuje, iškeliama vėliava su Prezidento herbu.
Pravažiuojama be sustojimo - 7Universiteto 3, Vilnius
Vilniaus universitetas yra seniausia aukštojo mokslo institucija Baltijos šalyse ir vienas ankstyviausių universitetų Centrinėje Europoje, įkurtas XVI amžiuje, Reformacijos metu. Jo miesteliuose atsiskleidžia gotikos, baroko ir klasicizmo architektūros stiliai, o seniausiame pastate įsikūrę istorijos, filologijos ir filosofijos fakultetai bei Centrinė biblioteka. Šiandien jį sudaro 12 fakultetų ir apie 23 000 studentų, o jo istorija siejama su tokiomis iškiliomis asmenybėmis kaip Nobelio premijos laureatas Czesław Miłosz ir Lenkijos nacionalinis poetas Adomas Mickevičius.
Pravažiuojama be sustojimo - 8
Viena iš ikoninių Vilniaus universiteto ypatybių yra Šv. Jonų bažnyčia, skirta Šv. Jonui Krikštytojui ir Šv. Jonui Evangelistui, kartu su jos aukšta varpine. Statyta per 40 metų XV amžiaus pradžioje gotikos stiliumi, vėliau ji atiteko Jėzuitų ordinui ir XVI amžiaus pabaigoje tapo universiteto komplekso dalimi. Per visą savo istoriją Šv. Jonų bažnyčia rengė karališkus priėmimus, studentų demonstracijas ir teatro spektaklius, o sovietmečiu ji tarnavo kaip sandėlis, kol tapo Vilniaus universiteto muziejumi. Šiandien ji išlieka maldos vieta ir 1993 m. sulaukė popiežiaus Jono Pauliaus II vizito. Bažnyčios varpinė, iškylanti į 68 metrų aukštį, yra viena aukščiausių Vilniaus senamiesčio statinių.
Pravažiuojama be sustojimo - 9
XIX amžiaus pabaigoje ši gatvė buvo pavadinta „Literatų“ vardu, pagerbiant Adomą Mickevičių, kuris kadaise čia gyveno. Adomas Bernardas Mickevičius (1798–1855) buvo ne tik poetas, bet ir polimatas, dramaturgas, vertėjas ir politinis aktyvistas. Gerbiamas kaip nacionalinis poetas Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje, Mickevičiaus palikimas peržengia sienas, būdamas pagrindine figūra lenkų romantizme. 2008 m. grupė menininkų vizionierių siekė atgaivinti gatvę, papuošdami ją literatūros įkvėptu menu, sukurdami literatūros galeriją ant jos sienų su įvairių medžiagų plokštėmis ir mažais objektais, pagerbdami literatūros šviesuolius.
Pravažiuojama be sustojimo - 10
M. K. Čiurlionio namai, kuriuose 1907–1908 m. gyveno garsus lietuvių dailininkas ir muzikos kompozitorius, lankytojams siūlo įtraukiančią patirtį Čiurlionio pasaulyje. Lankytojai gali apžiūrėti jo asmeninius kambarius, klausytis jo kamerinės muzikos ir apžiūrėti žavingas meno parodas. Atidarytas 1995 m., minint 120-ąsias jo gimimo metines, muziejus liudija Čiurlionio ilgalaikį palikimą ir gilų poveikį menui.
Pravažiuojama be sustojimo - 11
Ši Vilniaus gynybinės sienos dalis, žinoma kaip „barbakanas“, šiandien išliko stebėtinai gerai išlikusi. Pastatytas XVII amžiaus pradžioje vokiečių inžinieriaus Friedricho Getkanto, renesanso stiliaus Bastionas turi požemines šaudymo angas ir 48 metrų ilgio jungiamąjį tunelį, demonstruojantį šimtmečių meistriškumą ir gynybinę išmonę. Nepaisant patirtos žalos konfliktų su Maskva metu, jis tarnavo kaip karinis arsenalas Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose ir siūlo išskirtinius panoraminius vaizdus iš savo strateginės kalvos viršūnės vietos.
Pravažiuojama be sustojimo - 12
Užupio Konstitucija, parašyta 1998 m. Romo Lileikio ir Tomo Čepaičio, įkūnija unikalią šio bohemiško Vilniaus rajono dvasią ir vertybes. Jos pagrindiniai principai apima teisę gyventi prie Vilnelės upės, teisę į karštą vandenį ir čerpių stogą bei teisę būti unikaliu. Šis keistas, bet gilus dokumentas tapo mylimu Užupio laisvos dvasios etoso simboliu, pritraukiančiu lankytojus iš viso pasaulio.
Pravažiuojama be sustojimo - 13
Užupio angelas, bronzinė skulptūra, užima svarbią vietą Vilniaus bohemiškame Užupio rajone. Įrengta 2002 m., ši Romo Vilčiausko skulptūra tarnauja kaip rajono sargas, simbolizuojantis budrumą ir apsaugą. Įsitaisęs virš tilto ant Vilnelės upės, Bronzinio Angelo plačiai išskleisti sparnai ir rami išraiška suteikia ramybės ir užtikrintumo jausmą visiems, kurie jį pamato. Jis tapo mylimu orientyru ir susitikimo vieta tiek vietiniams gyventojams, tiek lankytojams, esminiu bendruomenės renginių ir švenčių elementu bei Užupio išskirtinės tapatybės ir etoso simboliu.
Pravažiuojama be sustojimo - 14
Tibeto skveras Užupyje, Vilniuje, tarnauja kaip simbolinė platforma, išreiškianti solidarumą su Tibetu ir didinanti informuotumą apie jo politinę bei kultūrinę situaciją. Įkurtas 1996 m. ir pavadintas Tibeto garbei, skveras puošiamas Tibeto simboliais, tokiais kaip maldos vėliavėlės ir budistų maldos ratai, atspindintys Tibeto gyvenimo scenas. Užupio Respublika suteikė garbės pilietybę žymiems asmenims, įskaitant 14-ąjį Dalai Lamą, kuris pirmą kartą apsilankė Užupyje 2013 m. Vėliau jis grįžo pasodinti medį Tibeto skvere, pakeldamas jo statusą iki Tibeto ambasados ir pabrėždamas Respublikos įsipareigojimą taikai, teisingumui ir kultūrų įvairovei.
Pravažiuojama be sustojimo - 15
Bernardinų sodas, atnaujintas pagal XIX amžiaus menininko Vladislovo Štrauso projektą, yra tarp Gedimino kalno, Vilnelės upės ir Bernardinų vienuolyno. Įkurtas 1469 m. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kazimiero, iš pradžių jame gyveno Bernardinų vienuoliai, o vėliau, XVIII amžiuje, jis tapo Vilniaus universiteto Botanikos sodo vieta. Šiandien parke yra botanikos ir vienuolyno ekspozicijos, atkurti istoriniai elementai ir įvairios egzotinės augalų rūšys, įskaitant ginkmedžius ir seniausius Vilniaus ąžuolus.
Pravažiuojama be sustojimo - 16
Trijų Kryžių paminklas Vilniuje, iškilęs ant žymaus kalno, sudarytas iš įspūdingų kryžių, simbolizuojančių krikščionybę. Legenda pasakoja, kad pranciškonų vienuoliai juos pastatė XVII amžiuje, pagerbdami septynis kankinius vienuolius. Nepaisant žalos, patirtos dėl stichinių nelaimių ir karų, dabartinė versija, sukurta Antoni Wiwulskio 1989 m., siūlo plačius panoraminius vaizdus ir išlieka mėgstama vieta tiek vietiniams gyventojams, tiek turistams, ypač žavinga saulėtekio ar saulėlydžio metu.
Pravažiuojama be sustojimo - 17
Taikomosios dailės ir dizaino muziejus įsikūręs istoriniame Senojo Arsenalo pastate, pastatytame XVI amžiaus viduryje Lietuvos ir Lenkijos Didžiųjų Kunigaikščių Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto nurodymu. Iš pradžių tai buvo vienas didžiausių ginklų sandėlių regione, tiekęs ginkluotę tokioms svarbioms tvirtovėms kaip Kijevas, Smolenskas ir Polockas. Nepaisant didelės žalos, patirtos konfliktų su Rusija metu XVII amžiaus viduryje ir apleistumo laikotarpių XIX amžiuje, pastatas buvo restauruotas ir dabar jame eksponuojami taikomosios dailės ir dizaino kūriniai.
Pravažiuojama be sustojimo - 18
Legenda pasakoja, kad Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas atrado Vilniaus vietą medžiodamas Šventaragio slėnyje. Įkvėptas pranašiško sapno apie geležinį vilką ant kalno, Gediminas buvo paragintas savo dvaro burtininko įkurti ten miestą, pavadindamas jį Vilniumi pagal netoliese tekančią Vilnelės upę. Gedimino bokštas, vienintelė išlikusi Aukštutinės pilies dalis, buvo Gedimino sutvirtinta medinėmis konstrukcijomis, o vėliau, 1409 m., Didžiojo Kunigaikščio Vytauto valdymo metu, užbaigta mūru. Šiandien bokšte veikia muziejus, kuriame eksponuojami archeologiniai radiniai ir Vilniaus pilių modeliai, taip pat ginkluotė ir ikonografinė medžiaga iš Senojo Vilniaus. Kaip ilgalaikis Vilniaus ir Lietuvos simbolis, Gedimino bokštas paliko neišdildomą pėdsaką tautos istorijoje, atsiradęs ant buvusios nacionalinės valiutos – lito – ir ryškiai figūruojantis lietuvių patriotinėje literatūroje bei liaudies dainose.
Pravažiuojama be sustojimo - 19Vilnius
Mindaugas (1203–1263) buvo pirmasis dokumentuotas Lietuvos Didysis Kunigaikštis ir vienintelis krikščioniškasis Lietuvos karalius. Jam priskiriamas totorių puolimo sustabdymas, tarptautinio pripažinimo užtikrinimas ir Lietuvos nukreipimas Vakarų civilizacijos link, todėl jis laikomas Lietuvos valstybės architektu. Istorikas Edvardas Gudavičius nurodė Mindaugo karūnavimo datą – 1253 m. liepos 6 d., kuri dabar kasmet minima kaip Valstybės diena Lietuvoje. Minint 750-ąsias metines 2003 m., buvo atidengtas 3,5 metro aukščio paminklas, vaizduojantis Mindaugą, sėdintį soste, papuoštą karališkais regalijomis ir saulės kalendoriaus simboliais.
Pravažiuojama be sustojimo - 20Arsenalo g. 1, Vilnius
Lietuvos nacionalinis muziejus, įkurtas 1855 m. Vilniuje, yra seniausia ir didžiausia šalies istorinio ir kultūrinio paveldo saugykla. Jo gausioje kolekcijoje yra artefaktai, dokumentai ir meno kūriniai, apimantys Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Lankytojai gali apžiūrėti ekspozicijas, kuriose pristatomi archeologiniai radiniai, viduramžių ginklai, tradicinis liaudies menas ir įvairių istorinių laikotarpių daiktai, įskaitant iškilią ekspoziciją, skirtą Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Muziejus taip pat rengia laikinas parodas, paskaitas, seminarus ir edukacines programas, todėl yra gyvybiškai svarbi kultūros paveldo išsaugojimo ir švietimo institucija, skatinanti gilesnį Lietuvos turtingos istorijos ir paveldo supratimą bei vertinimą.
Pravažiuojama be sustojimo
Atšaukimo politika
Norėdami gauti visą pinigų grąžinimą, atšaukite bent prieš 24 valandas iki numatyto išvykimo laiko.
Papildoma informacija
- • Pritaikyta neįgaliojo vežimėliui
- • Kūdikiai ir maži vaikai gali būti vežami vežimėlyje
- • Leidžiama su pagalbiniais gyvūnais
- • Viešojo transporto galimybės yra netoliese
- • Keliautojai turėtų turėti bent vidutinį fizinio pasirengimo lygį
Atrask daugiau Vilniuje
Išvykimas su CO2 kompensacija iš Vilniaus miesto į Vilniaus VNO oro uostą
Atvykimo pervežimas su CO2 kompensacija iš Vilniaus VNO oro uosto į Vilnių
Vilnius: VNO oro uosto į miesto centrą/viešbučius privatus pervežimas
