
„Jerma“
Pagal Federico García Lorcą. Drama. Trukmė – 2 val. (be pertraukos). Premjera – 2026 m. gegužės 7 ir 8 d. Spektaklis lietuvių kalba su angliškais surtitrais. Mažoji salė.
Kūrybinė grupė: režisierius, scenografas ir adaptacijos autorius – Artūras Areima; kostiumų dailininkė – Valdemara Jasulaitytė; šviesų dailininkas – Julius Kuršys; kompozitorė – π (Monika Poderytė); režisieriaus padėjėja – Eglė Kuzienė; Federico García Lorcos eilėraščius iš ispanų kalbos vertė Henrikas Bakanas.
Vaidina: Jerma – Eglė Špokaitė; Marija – Eglė Grigaliūnaitė; Desmina – Juliana Volodko; Elena – Liuda Gnatenko; Robertas, psichiatras – Artur Svorobovič; Viktoras – Aleksandr Kanajev / Viačeslav Lukjanov.
„Jerma“ – spektaklis apie atšąlančius santykius, reikalaujantį kūną, nebepasitikėjimą teikiančią meilę, motinystę be pagražinimų ir drąsą pripažinti tai, apie ką dažnai nutylima. Artūro Areimos spektaklis pagal Federico García Lorcos pjesę „Jerma“ (isp. „Yerma“) nagrinėja reprodukciją, visuomenės lūkesčių ir spaudimo susilaukti palikuonių įtampą su individo laisve kurti savo gyvenimą. Atskleidžiami skirtingi motinystės veidai ir prieštaros: bejėgiškumas negalint susilaukti vaikų bei nuovargis ir grėsmė prarasti save jų susilaukus.
A. Areima adaptavo 1934 m. parašytą pjesę, perkeldamas jos žodyną, moralines dilemas ir temas į šiuolaikinį kontekstą. Joje pasakojama apie jauną moterį, kurią slegia socialinė stigma dėl bevaikės santuokos. Jerma apsėsta minties turėti vaiką, kad atitiktų, jos manymu, tinkamą visuomenės standartą. Kalbama apie kūną, imantį diktuoti labiau nei protas; meilę, netelpančią poros rėmuose; motinystę kaip geismą, Dievą, ligą ir protestą; troškimą jausti prasmę, kai kiti gyvenimo prasmės šaltiniai nebeveikia.
Spektaklio kūrybinė komanda kelia klausimus apie reprodukcijos ryšį su identitetu, visuomenės vaidmeniu ir gyvenimo pilnatve, apie porų patirtis negalint susilaukti vaikų ar išgyvenus persileidimą ir apie socialinio spaudimo šaltinius.
Federico García Lorca (1898–1936) – ispanų poetas, dramaturgas ir prozininkas, vadinamas vienu didžiųjų XX a. poetinės ir draminės formos novatorių, nors sąmoningai to nesiekė. Jis palaikė nuskriaustuosius ir marginalizuotuosius. Žuvo Ispanijos pilietinio karo metu mįslingomis aplinkybėmis. Save vadino socialinio teatro šalininku; jo dramose ryškios graikų tragedijos lemties problema, abejonė Europos civilizacijos pažanga, nerimas, dvasinė įtampa, artėjančio pavojaus ir prievartinės mirties baimė. „Jerma“ yra trilogijos „Kruvinos vestuvės“, „Jerma“, „Bernardos Albos namai“ dalis. 1992 m. pjesė pastatyta Nacionaliniame Kauno dramos ir Juozo Miltinio dramos teatruose.
Artūras Areima – Lietuvos viduriniosios kartos teatro kūrėjas. Nuo 2017 m. – Europos teatro sąjungos „Naujosios teatro realybės“ prizo kandidatas. 2013 m. už naujų sceninės išraiškos formų paieškas apdovanotas Boriso Dauguviečio auskaru; 2013, 2014 ir 2015 m. nominuotas Auksiniam scenos kryžiui režisieriaus kategorijoje. 2014 m. įkūrė savo vardo teatrą; jo spektakliai pristatyti žymiuose Europos ir Azijos teatro festivaliuose.
JERMA
„Aš bijau likti tik kūnu, kurį tu kartais prisimeni. Aš noriu kūno, kuris kuria kitą kūną. Noriu, kad manyje kas nors augtų, ne tik mintys ir baimės.“
Vilniaus senojo teatro ir VšĮ „Artūro Areimos teatras“ koprodukcija. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Data
2026 m. gruodžio 17 d.
Vieta
Vilniaus senasis teatras
Kaina
nuo 26.10 €