Spektaklis „JUOKINGI SAPNAI“

Ši inscenizacija parašyta naudojant Martino Liuterio Kingo, Mahatmos Gandhi, Andrejaus Sacharovo, Motinos Teresės, F.Dostojevskio tekstus. Spektaklyje panaudoti M. K. Čiurlionio paveikslai ir simfonine poema „Miškas“.

Tekstas ypač aktualus šiandien, kai skamba grasinimai nušluoti nuo žemės paviršiaus seniausias civilizacijas.
Spektaklyje skamba šauksmas – ilgesys to idealaus pasaulio, kuris yra įmanomas, kuris net egzistuoja kažkur visatos platybėse, į kurį galiausiai sapne ir nusikelia herojus.

Atsidūręs tarp rojaus gyventojų, jis ne tik žavisi to tobulo pasaulio žmonėmis, bet ir viskuo, ką regi aplinkui. Jis žavisi, kad agresijos nėra nei žmonių, nei žvėrių santykiuose. Visi čia sugeba sugyventi taikoje ir šios istorijos herojus bučiuoja žemę, kuria vaikšto tos žemės gyventojai.

Deja, bet šis sapnas turi liūdną pabaigą, nes tas vienas žmogus iš mūsų žemiškojo pasaulio, patekęs į harmonijos pasaulį, sugeba jame pasėti nesantaikos sėklą: pavydą, agresiją, gašlumą, žudynes…