„LIMBO“ režisierius ir inscenizacijos autorius Ilja Moščickij

Dviejų dalių spektaklis Trukmė – 3 val. 30 min. Premjera – 2026 m. rugsėjo 4, 5 d. Spektaklis rusų kalba su lietuviškais surtitrais Kūrybinė grupė : Režisierius ir inscenizacijos autorius – Ilja Moščickij Scenografė ir k ostiumų dailininkė – Natalija Černova Kompozitorius – Dmytro Saratskyj Režisieriaus padėjėja – Tatjana Belanouskaja Spektaklio vadybininkė – Aleksandra Šalkinė Šviesų dailininkas – Vaidina : Igoris Abramovičius, Artūras Aleksejevas, Nikolaj Antonov, Jelena Bogdanovič, Vladimir Dorondov, Mila Ivanova, Viktoriia Aliukone-Mirošnikova, Alisija Nesterova, Vera Stasenia Nepažįstamieji susitinka autobusų ar traukinių stotelėje. Galbūt ir Venecijos vaporetto stotelėje ar Frankfurto oro uoste. Visiems tai yra tranzito taškas, vieta be egzistuojančių saitų, su kuria niekas nesieja. Tačiau laiko sukurtame vakuume nepažįstamieji suartėja, tarp jų įsivyrauja nuoširdumas, koks įmanomas tik tarp nepažįstamų žmonių, tarp pašnekovų, kurie daugiau niekad nesusitiks. Tai aplinkybės ir vieta, kai galima pasidalinti savo didžiausiu džiaugsmu, baimėmis ar gėda. Gali būti išgirstas nebijant, jog tave vertins ar atstums. Galima tylėti, dainuoti, būti savimi, būti bet kuo, meluoti, apsimesti, išsigalvoti. Be pasekmių. Limbo – tai vieta tarp Rojaus ir Pragaro. Į jį patenka nekrikštyti kūdikiai; teisieji, mirę dar prieš Kristų; sielos, nenusipelniusios bausmės, bet negalinčios pasiekti išganymo. Limbo – būsena po skyrybų; po mylimo žmogaus mirties; po emigracijos; po karo; atleidus iš darbo. Limbo – tai vieta be kančios, bet kartu ir be vilties. Dante Alighieri pirmojoje „Dieviškosios komedijos“ dalyje ten patalpino Homerą, Horacijų, Ovidijų, Sokratą, Platoną ir Vergilijų. Limbo – tai iš Vest Indijos kilęs šokis, kurio metu šokėjai turi pralįsti po vis nuleidžiama kartele. „Limbo“ – vaizdo žaidimas, sukurtas Danijos studijos „Playdead“. Limbo – tai britų priešpovandeninis bombų paleidimo... Dar tęsti? Ilja Moščickij – armėnų teatro režisierius, kuratorius, eksperimentinio teatro adeptas, 2005 m. baigė Sankt Peterburgo teatro meno akademiją, kur įgijo teatro režisieriaus specialybę. Spektaklius statė Armėnijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Rusijoje. I. Moščickij išsiskiria tarpdisciplininiais, konvencijas laužančiais, politiškai bei etiškai angažuotais spektakliais, peržengia tradicinio teatro ribas, jungia draminį, fizinį teatrą, šiuolaikinį šokį, esama ir cirko elementų. Neretai griauna ketvirtąją sieną, publika įtraukiama į sceninį vyksmą. Žymesni spektakliai: „Jono Demjaniuko teismas. Holokausto kabaretas“, „Nerimo knyga“ (pagal F. Pessoa kūrybą), „Pamiršti“ (paremtas S. Paradžanovo biografija), „Michaelo Craigo Martino ąžuolas“ (pagal I. Moščickio, T. Croucho ir M. C. Martino tekstus) etc. Nuo 2022 m. vasaros dėl karo prieš Ukrainą, politinių priežasčių iš Rusijos persikėlė į Armėniją, Jerevaną. Šiuo metu vadovauja 2018 m. įkurtai tarptautinei teatro trupei „Chronotope“. Trupė vienija skirtingų kultūrinių ir kalbinių sluoksnių menininkus, jai artimas dokumentinis, performatyvus teatras. „Chronotope“ projektai nagrinėja atminties, migracijos, kalbos temas, dažnai nepaiso teatro ir viešosios erdvės ribų.

Adresas: Vilniaus senasis teatras