




Sakoma, įdomiausius dalykus atrandame pasiklydę. Šį kartą siūlome pasiklysti sąmoningai – Vilniaus universiteto rūmų ansamblyje. Ir garantuojame: tai bus geriausias pasiklydimas senamiestyje.
Universitetas – ne vien mokslų vieta. Tai miestas mieste, kur pastatai, kiemeliai ir šimtmečių istorija susipynę taip, kad be žemėlapio čia galima vaikščioti valandomis.
Dabartinį universiteto ansamblį sudaro 13 kiemelių, pavadintų žymių auklėtinių ir profesorių vardais. Metame iššūkį – suraskite visus. Kiekvienas kiemelis turi savo charakterį, savo atmosferą. Kai kurie erdvūs ir saulėti, kiti – siauri ir šiek tiek paslaptingi.
Ir viename jų slepiasi staigmena – senamiesčio aukščiausias pastatas.
Iš gatvės ji tikrai neatrodo taip jau didelė. Bet užlipus – atsiveria panorama, kurios niekur kitur nepamatysite. 45 metrų aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios matyti visas Vilniaus senamiestis, Gedimino pilis ir toli už jų.
Bet nelėkite tiesiai į viršų – sustokite antrame aukšte. Ten siūbuoja Fuko švytuoklė. Ji lėtai, per visą dieną, palaipsniui keičia savo padėtį – ir taip įrodo, kad Žemė sukasi aplink savo ašį. Vienintelė tokia Lietuvoje.
Vilniaus universiteto biblioteką lengva rasti – ir labai lengva joje pasiklysti. Čia saugoma daugiau nei 5 milijonai spaudinių ir rankraščių. Tai viena didžiausių bibliotekų regione.
Bet svarbiausia ne kiekis. Bibliotekoje saugomas vienas iš dviejų pasaulyje žinomų Martyno Mažvydo Katekizmo originalų – pirmosios lietuviškos knygos, išspausdintos 1547 metais. Antrasis egzempliorius yra Karaliaučiuje. Tik du. Visame pasaulyje.
Išėję iš bibliotekos – tik 260 žingsnių iki Gintaro muziejaus-galerijos. Jei dar neapsilankėte – tikrai verta užsukti. O jei jau buvote – gerai, tuomet tiesiai į Šv. Onos bažnyčią, kuri nuo universiteto – dar arčiau.