Neries vandens kokybė Vilniuje nuo šiol bus stebima gerokai atidžiau. Sostinėje įdiegta nauja sistema, leidžianti realiuoju laiku matyti vandens parametrų pokyčius ir greičiau reaguoti į galimus taršos incidentus.
Naujoji sistema apima didelę per Vilnių tekančios Neries atkarpą – nuo Turniškių hidroelektrinės iki Grigiškių.
Upėje įrengtos trys plūduriuojančios monitoringo stotelės. Jos nuolat matuoja vandens parametrus ir informaciją realiuoju laiku perduoda į bendrą stebėsenos sistemą.
Stotelės matuoja vandens pH, deguonies saturaciją, naftos produktų kiekį ir vandens temperatūrą. Jose taip pat sumontuota GPS įranga bei saulės baterijos, o pati įranga pritaikyta veikti upėje ir yra atspari nešmenims.
Tokie matavimai leidžia daug greičiau pastebėti staigius pokyčius, kurie gali signalizuoti apie į Nerį patekusius naftos produktus, kitokią taršą ar galimą pavojų žmonių sveikatai.
Iki šiol Neries būklė taip pat buvo stebima, tačiau išsamūs vandens tyrimai atliekami periodiškai. Jie gerai parodo ilgalaikius pokyčius, tačiau ne visada leidžia užfiksuoti trumpalaikį taršos epizodą.
Naujoji sistema šią spragą turėtų užpildyti.
Vienas svarbiausių pokyčių – sistema ne tik renka duomenis, bet ir pati reaguoja į neįprastus jų pokyčius.
Jeigu tam tikri vandens rodikliai nustatytą laiką viršys numatytas ribas, dispečeris automatiškai gaus perspėjimą. Pakitusi reikšmė sistemoje bus pažymėta raudonai, o kartu bus pateikti tolimesni veiksmai, kurių reikia imtis.
Taip siekiama sutrumpinti laiką nuo galimo taršos incidento pradžios iki momento, kai apie jį sužino atsakingos tarnybos.
Numatytas ir gyventojų perspėjimo mechanizmas – nustačius galimą pavojų, informacija apie jį turėtų operatyviai pasiekti vilniečius.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad Neries apsauga svarbi ne tik dėl miesto gamtos ir rekreacijos. Upė į Lietuvą atiteka iš Baltarusijos, kur jos vanduo naudojamas Astravo atominei elektrinei aušinti ir Minsko aprūpinimui.
Galimos taršos grėsmės egzistuoja ir pačiame Vilniuje – pavyzdžiui, avarijų ar stiprių liūčių metu.
Miestas pasiruošė ne tik greičiau pastebėti taršą, bet ir ją sustabdyti.
Keturiuose Neries taškuose įrengta speciali infrastruktūra boninėms užtvaroms pritvirtinti. Tai plūduriuojančios užtvaros, kuriomis galima sulaikyti vandens paviršiumi plaukiančius teršalus ir pradėti jų surinkimą.
Iki šiol tokių užtvarų įrengimas galėjo užtrukti ilgiau nei dvi valandas.
Tai nemažas laiko tarpas, nes apytikris Neries tėkmės greitis siekia apie 7 km/val. Per dvi valandas teršalai gali nukeliauti nemažą atstumą, patekti į upės vingius ir kauptis pakrančių augalijoje.
Dabar Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos parinktose vietose jau įrengti užtvarų tvirtinimo poliai. Įvykus incidentui nebereikės gaišti tiek laiko ruošiant infrastruktūrą, todėl teršalus bus galima pradėti lokalizuoti gerokai greičiau.
Plečiama ir Neries vandens kokybės kontrolė vietose, kuriose mėgsta maudytis vilniečiai.
Iki 2025 metų mikrobiologiniai tyrimai buvo atliekami keturiose oficialiose maudyklose. Dabar papildomai tikrinama dar 12 dažnai lankomų ir maudynėms naudojamų Neries vietų.
Šiose vietose vandens mėginiai sezono metu imami kartą per dvi savaites kartu su oficialių paplūdimių patikromis. Nustačius taršą tyrimai būtų atliekami kas savaitę.
Mėginius ima „Grindos“ ekologai, o laboratorinius tyrimus atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro laboratorija.
Vilniečiai dalį informacijos galės stebėti ir patys. Naujųjų monitoringo stotelių renkami duomenys atvaizduojami Vilniaus „Miesto plaučių“ sistemoje.
Taigi naujoji sistema apjungia tris dalykus – nuolatinę Neries būklės stebėseną, automatinį perspėjimą apie galimą taršą ir infrastruktūrą, leidžiančią greičiau ją sustabdyti.
