Atnaujinta 2026 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus universiteto, Lietuvos istorijos instituto ir tarptautinių partnerių tyrimas suteikia naujų duomenų apie žmonių judėjimą į XIII-XIV a. Vilnių. Tačiau izotopai neleidžia tiksliai nustatyti žmogaus etninės tapatybės ar gimimo vietos, todėl išvadas svarbu pateikti su tyrėjų nurodytomis ribomis.
Žurnale „Antiquity“ paskelbtame recenzuotame tyrime analizuoti 15 žmonių palaikai iš Bokšto gatvės kapinių, siejamų su viduramžių rusėnų miesto dalimi „Civitas Ruthenica“. Mokslininkai derino anglies, azoto, deguonies ir stroncio izotopų duomenis iš skirtingų audinių, kad palygintų vaikystės mitybą, vietos geologinį foną ir vėlesnio gyvenimo pokyčius.
Ką tyrimas parodė
Vienas jaunas vyras iš 311-ojo kapo buvo aiškus visų tirtų izotopų išskirtinis atvejis. Jo vaikystės mityboje tikriausiai buvo sorų, o deguonies ir stroncio reikšmės neatitiko Vilniaus aplinkos. Autoriai vertina, kad jis greičiausiai augo toliau į pietus, galbūt dabartinės Ukrainos ar pietų Lenkijos teritorijose, ir paauglystėje persikėlė į Vilnių.
Tikslios kilmės vietos nustatyti negalima, nes Rytų Europos stroncio reikšmės persidengia. Dar kelių žmonių duomenys gali rodyti judėjimą iš kitų vietovių, tarp jų Kernavės regiono, bet mažos imties nepakanka tvirtai išvadai. Daugumos tirtų moterų rodikliai atitiko Vilniaus aplinką. Tyrimo autoriai tai sieja su galima vietinių gyventojų konversija į krikščionybę ir galimomis mišriomis santuokomis, tačiau tai yra interpretacija, o ne kiekvieno asmens biografijos įrodymas.
Kuo svarbios Bokšto gatvės kapinės
Kapinės veikė maždaug nuo XIII a. pabaigos iki XIV a. ir yra vienas svarbių šaltinių ankstyvojo miesto istorijai. Laidojimo būdas, kryželiai ir kiti radiniai siejami su stačiatikių krikščionių bendruomene tuo metu, kai Lietuvos valdovų valstybė dar nebuvo oficialiai priėmusi katalikybės. Išsamesnį tyrimo pristatymą lietuviškai paskelbė Vilniaus universitetas.
Kaip skaityti šias išvadas
Šie duomenys papildo archeologinius liudijimus, kad ankstyvasis Vilnius palaikė ryšius su skirtingais regionais ir bendruomenėmis. Jie neįrodo vienos visų pirmųjų vilniečių kilmės istorijos, bet padeda tiksliau kalbėti apie žmonių mobilumą miesto formavimosi laikotarpiu. Bokšto gatvės radinių kontekstą galima derinti su Vilniaus senamiesčio maršrutu ir Vilniaus muziejų gidu.
