Vilniaus miesto savivaldybė pradeda naują priedangų gerinimo programą, kuriai skirs 1 mln. eurų.
Šį kartą pinigai bus skiriami ne vien savivaldybės pastatams. Dėl finansavimo galės kreiptis ir daugiabučių namų butų bei kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybės ir savivaldybės institucijos bei įstaigos.
Pagrindinė sąlyga – pastate esanti priedanga turi būti įtraukta arba pripažinta tinkama įtraukti į oficialų Vilniaus priedangų sąrašą.
Išimtis numatyta ugdymo įstaigoms. Net jeigu mokykloje ar darželyje nėra oficialios priedangos, įstaiga galės prašyti paramos langų apsaugos priemonėms įrengti.
Naujajai programai postūmį davė gegužę Vilniuje kilęs oro pavojus.
Tuomet praktiškai išryškėjo problema, apie kurią iki tol daugiausia buvo kalbama teoriškai – priedanga gali egzistuoti oficialiame sąraše, tačiau tai dar nereiškia, kad pavojaus atveju gyventojai galės į ją nedelsdami patekti.
Dalis priedangų yra rūsiuose, garažuose, sandėliukuose ar kitose pagalbinėse patalpose. Kai kurios jų įprastai būna užrakintos, todėl patekimas gali priklausyti nuo vieno rakto ar konkretaus žmogaus.
Būtent šią problemą Vilnius dabar bandys spręsti finansiškai.
Viena iš trijų naujos programos krypčių skirta automatiniam arba nuotoliniam priedangų atrakinimui.
Tokios sistemos įrengimui savivaldybė galės finansuoti iki 95 proc. išlaidų, tačiau vienam objektui bus skiriama ne daugiau kaip 5 tūkst. eurų.
Jeigu bus pasirinktas kitoks patekimo į priedangą užtikrinimo sprendimas, miestas kompensuos iki 40 proc. jo įrengimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų.
Finansavimą gavusiai priedangai bus keliama svarbi sąlyga – ji turės būti prieinama gyventojams visą parą.
Durys, vartai, pertvaros ar kitos patekimą ribojančios kliūtys turės būti atveriamos ne ilgiau kaip per penkias minutes.
Taip pat turės būti numatytas atsarginis būdas patekti į priedangą ir paskirti keli žmonės, atsakingi už jos atvėrimą.
Taip siekiama išvengti situacijos, kai ekstremaliosios situacijos metu šimtams žmonių skirta priedanga lieka užrakinta vien todėl, kad nėra žmogaus, turinčio vienintelį raktą.
Antroji finansavimo kryptis bus skirta apsaugai nuo stiklo šukių.
Savivaldybė finansuos apsauginių langų plėvelių, nuleidžiamų ar sulankstomų apsauginių žaliuzių, skydų ir kitų lygiaverčių priemonių įrengimą.
Tokias priemones bus galima įrengti ne tik pačiose priedangose.
Jos galės atsirasti ir viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų žemiausio aukšto patalpose, jeigu pastate priedangos apskritai nėra arba jos neužtenka visiems įstaigoje įprastai esantiems žmonėms.
Šiai priemonei vienam objektui galės būti skiriama iki 15,2 tūkst. eurų, finansuojant iki 80 proc. išlaidų.
Trečioji programos dalis skirta didesniems priedangų infrastruktūros projektams.
Vilnius padės pastatų valdytojams pasirengti dalyvauti Vidaus reikalų ministerijos finansuojamoje priedangų infrastruktūros plėtros programoje.
Savivaldybė galės visiškai apmokėti techninio projekto ar kitų būtinų projektinių dokumentų parengimą.
Be to, bus galima kompensuoti iki 80 proc. papildomų darbų, be kurių projektas negalėtų būti įgyvendintas.
Tai gali būti elektros instaliacijos ar įvado pritaikymas, inžinerinių tinklų perkėlimas, patekimo į priedangą maršruto pertvarkymas, durų angų pritaikymas, konstrukcijų išardymas ir atkūrimas bei kiti techniniai darbai.
Bendra didžiausia vienam objektui per vieną kvietimą skiriama savivaldybės paramos suma sieks 20 tūkst. eurų su PVM.
Savivaldybės įstaigoms tinkamos išlaidos galės būti finansuojamos 100 proc., o kitais atvejais bus taikomos konkrečioms priemonėms nustatytos finansavimo ribos.
Pirmąjį kvietimą teikti paraiškas Vilnius planuoja paskelbti dar rugsėjį.
Naujoji programa papildo jau vykdomą platesnį sostinės priedangų atnaujinimą. Šiemet miestas pradėjo antrąjį infrastruktūros plėtros etapą, per kurį numatyta pagerinti dar 60 priedangų – 50 jų yra viešosios paskirties pastatuose, daugiausia darželiuose ir mokyklose. Šių darbų bendra vertė siekia beveik 2,4 mln. eurų.
Vilnius skelbia jau identifikavęs daugiau kaip 2 tūkst. priedangų, o jų bendro ploto teoriškai pakaktų gerokai didesniam žmonių skaičiui nei oficialiai gyvena sostinėje. Tačiau dabar miesto dėmesys vis labiau krypsta ne į skaičių žemėlapyje, o į tai, ar kilus realiam pavojui žmogus iš tiesų galėtų greitai patekti į artimiausią priedangą.
Būtent todėl naujosios milijono eurų programos tikslas – esamą priedangų tinklą paversti praktiškai veikiančia sistema, kurioje būtų aišku ne tik kur slėptis, bet ir kaip ten patekti.
