Pranešimas spaudai / Capitalica Industries
Vilniaus Liepkalnis ilgą laiką daugeliui asocijavosi su oro uosto prieigomis, logistikos objektais ir žiemos pramogomis. Tačiau ši pietinė sostinės dalis pamažu keičia savo veidą – čia vis daugiau dėmesio sulaukia technologijų, verslo, paslaugų ir gyvenamosios paskirties projektai.
Planuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais Liepkalnis taps daugiafunkce miesto dalimi, kurioje žmonės ne tik dirbs, bet ir gyvens, leis laisvalaikį bei naudosis naujai kuriama infrastruktūra. Tokia kryptis primena kitų Šiaurės Europos miestų pavyzdžius, kur šalia didmiesčių ilgainiui susiformavo stiprūs technologijų, mokslo, verslo ir gyvenamieji rajonai.
Praėjusio amžiaus antroje pusėje Helsinkio ir Stokholmo prieigose pradėti kurti technologijų, mokslo ir verslo miesteliai ilgainiui tapo svarbiais inovacijų centrais bei ekonomikos augimo varikliais. Juos skatino paprasta logika – miestų centruose trūko erdvės, o naujoms ekosistemoms reikėjo daugiau vietos plėtrai ir lankstesnio planavimo.
Per kelis dešimtmečius tokios teritorijos išaugo į gyvybingus rajonus, kuriuose susitelkė verslas, mokslas, paslaugos ir gyvenamieji kvartalai. Šiandien jie vertinami ne tik kaip patrauklios vietos dirbti, bet ir kaip geidžiamos vietos gyventi.
Mato analogą Vilniuje
Vilniaus Liepkalnyje vis dar yra nemažai neišplėtotų teritorijų, kurios numatytos pramonei, sandėliavimui, paslaugoms ir specializuotiems kompleksams. Tačiau dar didesnis potencialas atsiveria vertinant platesnį pietinės Vilniaus dalies kontekstą.
Šalia sparčiai augančių Kalnėnų ir pietrytinėje miesto dalyje planuojamo Launagių rajono Liepkalnis patenka į vieną svarbiausių sostinės transformacijos zonų. Ši teritorija vis dažniau matoma ne tik kaip logistikos ar sandėliavimo vieta, bet ir kaip būsimas verslo, technologijų, paslaugų bei gyvenimo centras.
Pasak „Liepkalnio verslo parko" komercijos direktorės Ievos Naščišonienės, Liepkalnio pokyčiams didelį impulsą davė „Teltonikos" projektai.
„Žaidimo taisykles pradėjo keisti „Teltonikos" megaprojektas. Paskelbus apie jį kaip viziją ir, dar svarbiau, apie realius jo terminus, Liepkalnis mums tapo nebe dar viena sandėliais užstatoma teritorija, o būsima aukštųjų technologijų ir verslo zona. Tikėtina, kad kurį laiką čia dar tęsis su logistika ar lengvąja gamyba susijusi plėtra, tačiau „Teltonika" Liepkalniui uždavė naują toną. Čia dirbs tūkstančiai aukštos kvalifikacijos specialistų, kuriems reikės paslaugų, pramogų ir kasdienio komforto. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl nusprendėme čia pradėti vystyti komercinį projektą", – sako I. Naščišonienė.
Ji pabrėžia, kad Liepkalnis neturėtų tapti vienos įmonės uždaru miesteliu. Nors „Teltonikos" kaimynystė yra stiprus signalas investuotojams, ilgalaikį teritorijos potencialą turėtų kurti platesnė ekosistema – skirtingos technologijų, mokslo, gamybos, paslaugų ir inovacijų įmonės.
Prie šios krypties prisideda ir Vilniaus miesto planai. Numatyta, kad į Liepkalnį gali plėstis Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas, kuris šiuo metu vystomas Vismaliukuose ir specializuojasi gyvybės mokslų srityje. Šis parkas jau yra pritraukęs beveik 100 mln. eurų investicijų ir turi valstybinės svarbos ekonominio projekto statusą.
Pietinė Vilniaus dalis miesto planuose taip pat įvardijama kaip viena iš prioritetinių plėtros krypčių. Vilkpėdė, Kirtimai, Liepkalnis ir Pietinės greito eismo gatvės aplinka matomi kaip buvusių pramoninių zonų konversijos teritorijos, galinčios tapti kompaktiško miesto centro tąsa. Pats Liepkalnis ir jo prieigos sostinėje vis dažniau siejami su išmanių ir netaršių technologijų pramone.
„Kaip investuotojai, į plėtrą žiūrime per vertės prieaugio potencialą. Pietinėje Vilniaus dalyje nėra daug laisvų didelių teritorijų, o „Teltonikos" projektai ir planai dėl Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko siunčia aiškų signalą – ši vieta taps vis patrauklesnė verslui. Tikėtina, kad ateityje tokių kainų, kokios yra šiandien, čia nebebus", – teigia I. Naščišonienė.
Pasak jos, Liepkalnio pranašumas yra ir strateginė vieta – tarp sparčiai besivystančių Kalnėnų, būsimos plėtros Salininkuose, planuojamo Launagių rajono bei kitų pietinės Vilniaus dalies teritorijų.
Ką planuojama vystyti
Po kelerius metus trukusių paruošiamųjų darbų „Capitalica Industries" šių metų sausį Liepkalnyje pradėjo komercinio komplekso „Liepkalnio verslo parkas" pirmojo etapo statybas.
Pirmajame etape klientams bus pasiūlyta beveik 16 tūkst. kv. m modernių, A++ energinės klasės komercinės paskirties daugiafunkcių patalpų. Jose numatomos aukštos lubos, garažo vartų galimybė, erdvi automobilių aikštelė ir apželdinta aplinka.
Į aktyvią vystymo fazę projektas įžengė jau pardavus 14 iš 32 pirmajame etape suplanuotų patalpų. Jas įsigijo su aviacija, didmenine prekyba ir kitais aukštesnės pridėtinės vertės segmentais susiję verslai. Patalpose planuojama sandėliavimo, komercinė ir biurų veikla.
Nors iš pirmo žvilgsnio „Liepkalnio verslo parkas" gali priminti vadinamuosius „stock-office" tipo pastatus, projekto atstovai akcentuoja, kad vieta ir būsima kaimynystė lėmė aukštesnius architektūros kokybės ir patalpų lankstumo reikalavimus.
„Tokie pastatai iš esmės yra daugiafunkciai. Veiklas jau dabar po truputį diktuoja esamas ir būsimas Liepkalnis. Pirmieji pirkėjai labiau susiję su oro uostu, prekyba ir logistika, tačiau rajonui vystantis didelį potencialą turės biurai, maitinimo, laisvalaikio, sporto ir kitos paslaugos. Pirmieji klientai dar tarsi pratęsia ligšiolinę Liepkalnio logistinę kryptį, tačiau kituose projekto etapuose tikimės sulaukti verslų, kurie aptarnaus čia dirbsiančią aukštos kvalifikacijos darbuotojų bendruomenę bei aplink augančius gyvenamuosius rajonus", – sako I. Naščišonienė.
„Capitalica Industries" planuose numatyti dar du „Liepkalnio verslo parko" etapai. Kitais metais ketinama pradėti 10 tūkst. kv. m ploto pastato statybas, o visą kompleksą turėtų užbaigti 2028 m. išplėtoti paskutiniai 15 tūkst. kv. m bendro ploto pastatai.
Planuojama, kad užbaigto „Liepkalnio verslo parko" vertė sieks daugiau kaip 100 mln. eurų.
