Vilniuje įsibėgėja vienas svarbiausių eismo valdymo atnaujinimo projektų – miestas diegia naujos kartos šviesoforų sistemą, kuri leis lanksčiau reaguoti į realius transporto srautus. Pirmasis projekto etapas jau baigtas: įdiegta nauja šviesoforinio reguliavimo programinė įranga, o kai kuriose miesto vietose gyventojai jau gali pajusti pirmuosius pokyčius.
Naujoji sistema skirta tam, kad šviesoforai veiktų ne tik pagal iš anksto nustatytus ciklus, bet ir galėtų būti valdomi išmaniau, atsižvelgiant į realią situaciją gatvėse. Tai reiškia, kad miestas galės tiksliau stebėti eismo srautus, analizuoti duomenis ir greičiau koreguoti šviesoforų darbo režimus.
Vilnius įdiegė čekų gamintojo „Cross“ sukurtą programinę įrangą „eDaptiva“. Ji sujungia esamus šviesoforų valdiklius, leidžia realiuoju laiku stebėti sankryžų darbą, vertinti transporto srautus ir pritaikyti reguliavimą pagal konkrečią situaciją. Tokia sistema ypač svarbi mieste, kuriame eismo intensyvumas skirtingu paros metu labai keičiasi.
Pirmieji sistemos bandymai vyksta Nemenčinės plente. Čia išmanusis transporto koridoriaus valdymo modulis veikia atkarpoje nuo pėsčiųjų perėjos ties Karačiūnų gatve iki sankryžos su Antavilių Sodų 1-ąja gatve. Testavimo rezultatai rodo, kad rytinio piko metu transporto priemonių laukimo laikas šioje vietoje trumpėja, o pėstiesiems žalias signalas perėjose ryte gali įsijungti iki 30 sekundžių greičiau.
Tai svarbus pokytis ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems. Dažnai kalbant apie spūstis dėmesys skiriamas automobiliams, tačiau išmani šviesoforų sistema gali padėti geriau subalansuoti skirtingų eismo dalyvių poreikius – vairuotojų, viešojo transporto keleivių, pėsčiųjų, dviratininkų ir paspirtukininkų.
Vienas svarbiausių naujos sistemos elementų – viešojo transporto prioriteto modulis. Jis leidžia autobusams ar troleibusams sankryžose greičiau gauti žalią signalą arba pratęsti jo trukmę. Tokiu būdu viešasis transportas gali rečiau sustoti, greičiau įveikti maršrutą ir tapti patikimesnis keleiviams.
Viešojo transporto prioritetas jau veikia Nemenčinės plento sankryžose. Vėliau šis sprendimas turėtų būti plečiamas ir kitose Vilniaus vietose, kai bus atlikti reikalingi infrastruktūros atnaujinimo darbai. Tai gali būti ypač svarbu pagrindinėse miesto arterijose, kur viešojo transporto greitis tiesiogiai priklauso nuo sankryžų pralaidumo.
Naujoji sistema taip pat turi transporto srautų prognozavimo algoritmą. Jo tikslas – ne tik reaguoti į jau susidariusią spūstį, bet ir padėti pasirinkti tinkamesnį šviesoforų režimą dar prieš jai išaugant. Kitaip tariant, sistema turėtų veikti ne vien kaip stebėjimo įrankis, bet ir kaip aktyvus eismo valdymo sprendimas.
Vis dėlto programinės įrangos įdiegimas yra tik pirmasis etapas. Kad sistema galėtų veikti visu pajėgumu, reikės atnaujinti ir fizinę sankryžų infrastruktūrą. JUDU jau yra pasirašiusi penkias viešojo pirkimo sutartis dėl 95 šviesoforų postų projektavimo paslaugų, taip pat vykdomi nauji pirkimai kitų sankryžų projektavimui.
Rangos darbų metu bus atnaujinama visa sankryžų įranga: atramos, kabeliai, šviesoforai, transporto jutikliai, pėsčiųjų mygtukai, akustiniai įrenginiai, ryšio ir elektros sistemos. Taip pat pagal poreikį bus tvarkomi šaligatviai ir taktiliniai paviršiai, kad infrastruktūra geriau atitiktų universalaus dizaino principus.
Miestui šis projektas svarbus ne tik dėl trumpesnių spūsčių. Atnaujinta šviesoforų sistema turėtų didinti eismo saugumą, patikimumą, mažinti priežiūros kaštus ir leisti efektyviau valdyti žaliuosius koridorius. Taip pat stiprinamas sistemos kibernetinis saugumas, nes vis daugiau miesto infrastruktūros tampa priklausoma nuo skaitmeninių sprendimų.
Vilniaus miesto savivaldybė ir JUDU planuoja visą šviesoforų sistemos atnaujinimo projektą užbaigti iki 2030 metų. Per šį laikotarpį numatoma atnaujinti apie 200 šviesoforais reguliuojamų sankryžų ir perėjų.
Jeigu projektas bus įgyvendintas sklandžiai, ilgainiui pokyčius turėtų pajusti vis daugiau vilniečių – tiek kasdien važiuojančių automobiliu, tiek besinaudojančių viešuoju transportu, tiek einančių per judrias miesto perėjas. Naujoji sistema gali tapti vienu svarbiausių žingsnių siekiant, kad Vilniaus gatvės būtų saugesnės, patogesnės ir geriau prisitaikančios prie realaus miesto ritmo.
