Vilnius pristatė naują Neries ir Vilnios upių pakrančių priežiūros sistemą. Ji padės aiškiau nuspręsti, kurios pakrantės turi būti labiau pritaikomos poilsiui, o kuriose svarbiausia išsaugoti natūralią gamtą.
Vilnius įveda aiškesnę Neries ir Vilnios upių pakrančių priežiūros tvarką. Miestas pristatė naują strategiją, kurioje pirmą kartą apibrėžta, kaip turėtų būti prižiūrimi skirtingi upių pakrančių ruožai visame mieste.
Iki šiol pakrančių priežiūra dažnai priklausė nuo pavienių situacijų, skirtingų įstaigų turimų duomenų ir atskirų sprendimų. Nauja sistema turėtų padėti pereiti prie vieningesnio modelio, kuriame būtų aiškiai matoma, kur reikalinga aktyvesnė priežiūra, kur galima kurti patogesnes poilsio zonas, o kur žmogaus įsikišimas turėtų būti minimalus.
Rengiant strategiją buvo įvertinti 33 kriterijai – nuo ekologinės vertės ir saugomų rūšių iki rekreacinio naudojimo bei galimų rizikų. Analizė parodė, kad vieno sprendimo visoms Vilniaus upių pakrantėms nėra. Kai kurios atkarpos yra svarbios gamtai, kitos – kasdieniam miestiečių poilsiui, pasivaikščiojimams, dviračių eismui ar renginiams.
Didžiausia ekologinė vertė nustatyta saugomose teritorijose – Verkių regioniniame parke, Pavilnių regioniniame parke ir Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje. Šiose vietose prioritetas bus teikiamas natūraliems procesams, buveinių apsaugai ir mažesniam žmogaus poveikiui.
Tuo metu centrinėse miesto dalyse Neries ir Vilnios pakrantės naudojamos intensyviausiai. Čia jau yra pėsčiųjų ir dviračių takai, viešosios erdvės, kultūrinės veiklos vietos, todėl tokiose teritorijose didesnis dėmesys bus skiriamas patogiam lankymui, poilsiui prie vandens ir sprendimams, padedantiems prisitaikyti prie klimato kaitos.
Strategijoje visos pakrantės suskirstytos į šešis tipus. Vienose teritorijose rekomenduojama išlaikyti kuo natūralesnę aplinką, palikti negyvą medieną, saugoti buveines ir retai šienauti. Kitose gali būti formuojamos žydinčios pievos, specialūs žolynai, įrengiamos šlapbalės ar sausbales primenantys paviršinių nuotekų valdymo sprendimai.
Svarbu tai, kad nauja strategija nereiškia visų pakrančių intensyvaus tvarkymo ar pritaikymo renginiams. Priešingai – ji turėtų padėti aiškiau atskirti, kurios vietos gali būti labiau atveriamos miestiečiams, o kur būtina saugoti gamtines vertybes ir riboti trikdymą.
Tvarkant upių pakrantes taip pat bus atsižvelgiama į saugomas rūšis ir jautrius laikotarpius. Pavyzdžiui, paukščių perėjimo metu nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d. rekomenduojama mažinti trikdymą, o intensyviose varliagyvių migracijos vietose galės būti įrengiami įspėjamieji ženklai, laikinos tvorelės ar kitos apsaugos priemonės.
Strategijos duomenys bus integruoti į Vilniaus miesto savivaldybės GIS sistemą. Tai leis specialistams vienoje vietoje matyti pakrančių tipus, jų vertę, rizikas, taikomus režimus ir rekomenduojamas priežiūros priemones.
Gyventojams taip pat bus prieinamas viešas žemėlapis, kuriame pateikiama apibendrinta informacija apie pakrančių tipus ir priežiūros kryptis. Jautrūs duomenys apie saugomų rūšių radavietes viešai nebus skelbiami – jie bus naudojami tik specialistų darbui.
Vilnius tikisi, kad nauja sistema padės geriau suderinti du svarbius tikslus: išsaugoti natūralias Neries ir Vilnios pakrantes bei ten, kur tai tinkama, patogiau pritaikyti jas miestiečių poilsiui ir kasdieniam naudojimui.
