Vilnius žengė dar vieną svarbų žingsnį link tarptautinio Kongresų centro statybų. Galutinėje architektūrinio konkurso eilėje pirmąją vietą užėmė projektas „TRYS", kurį sukūrė Lietuvos architektų studija „IMPLMNT architects", veikianti kaip MB „Syrusas".
Naujasis Kongresų centras planuojamas centrinėje Vilniaus dalyje – teritorijoje tarp Seimo rūmų ir Geležinio Vilko gatvės, prie Neries. Šiuo metu dalį teritorijos užima automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau ateityje čia turėtų atsirasti ne tik dideliems tarptautiniams renginiams skirtas pastatas, bet ir miestiečiams atvira pakrantės erdvė.
Laimėjusi vizija sudaryta iš kelių tarpusavyje susijusių tūrių. Jie palaipsniui žemėja Neries ir Seimo rūmų kryptimi, todėl didelis kompleksas neturėtų užgožti aplinkinių pastatų ar svarbių miesto simbolių.
Architektų teigimu, pastatas projektuojamas jautriai atsižvelgiant į Seimo rūmus, Neries krantinę ir būsimą pėsčiųjų tiltą. Kongresų centras turėtų tapti ne uždaru, nuo miesto atsiribojusiu objektu, o Vilniaus viešųjų erdvių tęsiniu.
Planuojamas bendras Kongresų centro plotas sieks apie 31,5 tūkst. kv. metrų. Pastate numatoma įrengti maždaug 17 skirtingo dydžio salių, kurias būtų galima pritaikyti konferencijoms, kongresams, parodoms, politiniams susitikimams, kultūros renginiams ir kitoms tarptautinėms veikloms.
Didžiausių renginių metu centre galėtų susirinkti iki 4,5 tūkst. dalyvių. Be pagrindinių renginių salių, komplekse numatomos susitikimų, parodų ir maitinimo erdvės bei požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
Tokio specializuoto centro Lietuva šiuo metu neturi. Sostinėje nėra vienos vietos, galinčios priimti 2 tūkst. ir daugiau didelio tarptautinio renginio dalyvių, todėl Vilnius praranda dalį kongresų, konferencijų ir aukšto lygio politinių susitikimų.
Kongresų centras turėtų padėti Vilniui stipriau konkuruoti Centrinės ir Rytų Europos konferencijų rinkoje. Dideli tarptautiniai renginiai miestui svarbūs ne tik dėl žinomumo – jų dalyviai naudojasi viešbučiais, restoranais, transporto, turizmo ir kitomis miesto paslaugomis.
Projektas pakeis ir pačią Neries pakrantės dalį. Architektams buvo pavesta suprojektuoti patrauklią, įtraukią ir visiems prieinamą viešąją erdvę prie būsimo pėsčiųjų tilto. Ji turės būti susieta su platesne Neries krantinių atnaujinimo vizija.
Tai reiškia, kad teritorija bus naudojama ne tik tada, kai Kongresų centre vyks renginiai. Pakrantė, aikštės ir takai turėtų būti prieinami vilniečiams bei miesto svečiams kasdien.
Projektuojant teritoriją turės būti atsižvelgiama ir į jos istorinę reikšmę. Per būsimo Kongresų centro sklypą 1991 metais ėjo Seimo rūmus saugojusi barikada. Teritorijoje taip pat yra savanorio Artūro Sakalausko, žuvusio ginant Lietuvos nepriklausomybę, atminimo vieta.
Todėl vienas iš konkurso reikalavimų buvo sukurti pagarbią architektūrinę ir erdvinę sąsają su šia atminties vieta. Naujasis pastatas turės ne tik atlikti reprezentacinę funkciją, bet ir jautriai įsilieti į politiškai bei istoriškai svarbią Vilniaus teritoriją.
Tarptautiniam architektūriniam konkursui iš viso buvo pateiktos 28 idėjos. Viešųjų pirkimų reikalavimus atitiko ir komisijos buvo vertinami 17 pasiūlymų. Tarp jų buvo ir tarptautiniu mastu žinomų architektūros studijų darbų.
Antrąją vietą galutinėje konkurso eilėje užėmė projektas „UNFOLD", kurį sukūrė MB „Studija Heima". Trečioji vieta skirta projektui „FOREST FORUM VILNIUS", pateiktam bendrovės „KRS".
Bendras konkurso prizinis fondas siekia 100 tūkst. eurų. Pirmosios vietos laimėtojams numatyta skirti 50 tūkst. eurų, antrosios – 30 tūkst. eurų, o trečiosios – 20 tūkst. eurų.
Su konkurso laimėtoju bus pradėtos neskelbiamos derybos dėl Kongresų centro ir jo prieigų projekto parengimo sutarties. Vilniaus vystymo kompanija siekia projektavimo sutartį pasirašyti 2026 metų rudenį.
Kongresų centrą planuojama pastatyti iki 2031 metų pabaigos. Įgyvendinus projektą, šalia Seimo rūmų atsiras ne tik didžiausiems tarptautiniams renginiams pritaikytas kompleksas, bet ir nauja miestui atvira erdvė prie Neries.
