Vilniuje artėja vienas didžiausių metų šiuolaikinio meno renginių. Spalio 1–4 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyks jau 17-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’26“, kasmet į sostinę sutraukianti galerijas, menininkus, kolekcininkus, kuratorius ir meno mėgėjus iš Lietuvos bei užsienio.
Šiemet mugės mastas bus itin didelis – LITEXPO 3, 4 ir 5 salėse bei lauko erdvėse bus pristatyta 70 šiuolaikinio meno galerijų. Į Vilnių atvyks meno pasaulio atstovai iš Austrijos, Danijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rumunijos, Švedijos, Ukrainos, Vokietijos ir kitų šalių.
Pagrindinis šių metų „ArtVilnius“ akcentas – Vilnius–Varšuva–Viena. Trys geografiškai gana artimos, tačiau skirtingas istorines ir kultūrines patirtis turinčios Europos sostinės bus lyginamos per jų šiuolaikinio meno scenas, menininkus ir meno institucijas. Mugės organizatoriai siekia parodyti ne tik jų skirtumus, bet ir netikėtus ryšius tarp Centrinės, Rytų ir Vakarų Europos meno laukų.
Ypač stipri šiemet bus tarptautinių galerijų programa. Vienos meno scenai atstovaus daugiau kaip keturis dešimtmečius tarptautinėse meno mugėse dalyvaujanti „Christine König Galerie“ bei „Galerie Sturm & Schober“. Iš Varšuvos beveik po dešimtmečio pertraukos į Vilnių sugrįš „LETO Gallery“ ir „Le Guern Gallery“, o pirmą kartą mugėje dalyvaus HOS bei „Fijewski Gallery“.
Tarp kitų debiutantų – „Galerie 3AP“ iš Diuseldorfo, „Galleri Lundberg-Sandhagen“ iš Stokholmo ir TUR iš Rygos. Vilniaus meno sceną papildys pirmą kartą mugėje dalyvausianti galerija „Vartai“, o lankytojai vėl sutiks jau pažįstamas „KOGO Gallery“ iš Estijos, Rygos ISSP, Paryžiaus „Galerie Nivet-Carzon“, Danijos „Galleri NB“, Vilniaus „The Room“ ir Talino OKAPI.
Atskirą mugės dalį užims nekomercinė „Projektų zona“, kuri šiemet taip pat bus kuriama aplink Vilniaus, Varšuvos ir Vienos dialogą. Ją kuruoja Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos direktorė ir Vilniaus performanso meno bienalės meno vadovė Neringa Bumblienė.
Vilniui Projektų zonoje atstovaus tarptautinį pripažinimą pelniusi vizualiųjų menų kūrėja Emilija Škarnulytė. Ji pristatys videoinstaliaciją „Tethys“, kurioje susijungs videoprojekcijos ir stiklo objektai „Jūratės ašaros“. Menininkės kūryboje susipina geologinis laikas, kosmosas, ekologija, politika ir žmogaus santykis su jį supančia aplinka.
Kitas ryškus Vilniaus vardas – skulptorius ir kino režisierius Deimantas Narkevičius. Mugėje bus pristatytas jo kūrinys „Akmenys po du“.
Varšuva į Vilnių atveš vieną svarbiausių Lenkijos šiuolaikinio meno institucijų – nacionalinę meno galeriją „Zachęta“. Ji pristatys tarpdisciplininį menininkės ir režisierės Bognos Burskos bei kurčiojo menininko ir aktyvisto Danielio Kotowskio projektą „Deaf Rebellion. Renewal“. Abu autoriai šiemet atstovauja Lenkijai Venecijos meno bienalėje, o Vilniuje kūrinys bus pristatytas ir su vertimu į lietuvių gestų kalbą.
Dar viena viešnia iš Varšuvos – garsiuosiuose Kultūros ir mokslo rūmuose įsikūrusi „Galeria Studio“. Į Vilnių ji atveš specialiai „ArtVilnius’26“ atrinktą savo kolekcijos dalį, kurioje bus nagrinėjamos kosmoso ir geidulingumo temos. Tarp pristatomų kūrėjų – Magdalena Abakanowicz, Natalia Lach-Lachowicz, Jadwiga Maziarska ir kiti svarbūs Lenkijos meno vardai.
Vienos šiuolaikinio meno scena žada vieną provokuojančių mugės projektų. Galerija „Meyer Kainer“ į Vilnių atveš pasaulinio garso austrų meno kolektyvą „Gelatin“, kurį sudaro Wolfgangas Gantneris, Ali Janka, Florianas Reitheris ir Tobias Urbanas. Kolektyvas garsėja humoristiniais, absurdiškais ir provokuojančiais performansais, skulptūromis bei didelio mastelio instaliacijomis, kuriose lankytojai neretai patys tampa kūrinio dalimi.
Vilniuje „Gelatin“ pristatys skulptūrinį ciklą, kuriame savaip interpretuojama Venecijos juvelyrikos tradicija ir jos kolonijinė istorija. Kūriniai žaismingai bei groteskiškai permąstys ilgą laiką prabangos simboliais laikytus, tačiau kartu rasistinius kolonijinės kultūros stereotipus išsaugojusius vaizdinius.
Į „ArtVilnius’26“ atvyks ir Rothko muziejus iš Daugpilio, saugantis vienintelius originalius Marko Rothko kūrinius Baltijos šalyse. Muziejus pristatys latvių keramiko Pēterio Martinsono instaliaciją. Panevėžyje veikiantis Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“ į Vilnių atveš specialiai mugei sukurtą skulptūrų instaliaciją „Sodas“.
Didelę „ArtVilnius’26“ dalį tradiciškai sudarys ir galerijų ribas peržengiantis menas. Tarptautinėje skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodoje „Takas“ kūriniai bus eksponuojami ne tik LITEXPO salėse, bet ir lauko erdvėse. Šių metų „Tako“ kuratorius – Aliaksei Barysionak.
Mugėje veiks ir „Jaunojo kolekcininko stendas“, kuriame bus galima atrasti meno kūrinių iki 1 000 eurų. Šia iniciatyva siekiama parodyti, kad meno kolekcionavimas nebūtinai prasideda nuo dešimtis tūkstančių eurų kainuojančių kūrinių ir gali būti prieinamas gerokai platesnei auditorijai.
Tris dienas veiks ir „ArtVilnius Talks“ diskusijų programa. Joje meno profesionalai kalbės apie privačių kolekcininkų vaidmenį viešojoje kultūroje, meno kolekcijų gyvenimą, menininko katalogo reikšmę skaitmeniniame amžiuje bei verslo ir kūrybos santykį. Vienas iš keliamų klausimų – ar kapitalas ir menas gali tapti lygiaverčiais partneriais.
Lankytojams taip pat bus rengiamos ekskursijos su menotyrininkais, kūrybinės dirbtuvės, edukacijos, meno leidinių pristatymai ir tinklaveikos renginiai. Veiks kultūros institucijų ir meno leidinių erdvė „ArtVilnius+“, o tarptautinė meno profesionalų komisija rinks geriausias mugės galerijas, menininkus ir kūrinius. Savo favoritus galės rinkti ir lankytojai.
„ArtVilnius’26“ lankytojams duris atvers spalio 2 dieną 11 val. Spalio 1-oji bus skirta VIP svečiams. Penktadienį ir šeštadienį mugė veiks nuo 11 iki 20 val., sekmadienį – nuo 11 iki 18 val.
Vienos dienos bilietas iš anksto kainuoja 20,80 euro, o renginio metu jo kaina didės iki 24 eurų. Studentams, moksleiviams, senjorams ir daliai žmonių su negalia taikomos nuolaidos, vaikams iki septynerių metų imtinai įėjimas nemokamas.
Per keturias dienas LITEXPO taps vieta, kurioje bus galima ne tik pamatyti, kuo šiandien gyvena Lietuvos šiuolaikinis menas, bet ir vienoje erdvėje palyginti Vilniaus, Varšuvos, Vienos bei kitų Europos miestų meno scenas. Būtent tarptautinis mastas ir galimybė vienoje vietoje sutikti dešimtis galerijų bei šimtus kūrėjų „ArtVilnius“ pavertė vienu svarbiausių kasmetinių meno renginių Baltijos regione.
