Liepkalnio vandens saugykloje Vilniuje surengtas neįprastas socialinis performansas „Žodžiai turi aidą“. Sportininkai uždaroje požeminėje erdvėje bėgo maratoną ir pusmaratonį, siekdami atkreipti dėmesį į vaikų ir paauglių emocinę sveikatą.
Vilniaus požemiuose, Liepkalnio vandens saugykloje, įvyko išskirtinis socialinis performansas „Žodžiai turi aidą“. Jo metu sportininkas Vaidas Žlabys ir menininkė bei „Vaikų linijos“ savanorė Živilė Šerkšnaitė uždaroje požeminėje erdvėje siekė neįprasto rekordo – bėgo ilgiausią atstumą žiedine trajektorija po žeme.
Preliminariais duomenimis, V. Žlabys maratono distanciją įveikė per 3 val. 43 min. 41 sek. Tam prireikė 549 ratų. Ž. Šerkšnaitė pusmaratonį įveikė per 1 val. 47 min. 26 sek., nubėgdama 275 ratus. Visa medžiaga bus perduota „Rekordų akademijai“ oficialiam rekordo fiksavimui.
Tai jau antrasis šių sportininkų bandymas siekti rekordo neįprastoje Vilniaus erdvėje, skiriant jį vaikų ir jaunimo emocinei sveikatai. Pernai maratonas ir pusmaratonis buvo bėgami 170 metrų aukštyje – Vilniaus televizijos bokšto apžvalgos aikštelėje. Šiemet iššūkis perkeltas į priešingą kryptį – 5 metrus po žeme.
Liepkalnio vandens saugykla šiam performansui pasirinkta neatsitiktinai. Uždara požeminė erdvė, 8–10 laipsnių temperatūra, dienos šviesos ir horizonto nebuvimas bei stiprus aidas sukūrė ypatingas sąlygas. Bėgikai kiekvieną ratą turėjo įveikti ta pačia kryptimi, nuolat kartodami posūkius, o kiekvienas žingsnis aidėjo požeminėje erdvėje.
Būtent aidas tapo pagrindine renginio metafora. Projekto organizatoriai siekė priminti, kad žodžiai, kaip ir garsas uždaroje erdvėje, niekur nedingsta – jie sugrįžta, lieka žmoguje ir gali ilgai veikti jo savijautą. Ši žinutė ypač svarbi kalbant apie vaikus ir paauglius, kurie kasdien susiduria su palaikančiais, bet kartais ir žeidžiančiais žodžiais.
„Vaikų linijos“ duomenimis, vien per pirmuosius penkis šių metų mėnesius organizacija sulaukė beveik 32 tūkst. vaikų ir paauglių kreipimųsi telefonu ir internetu. Kasdien savanoriai su vaikais ir paaugliais kalbėjosi vidutiniškai po 30 valandų.
Vaikai kreipiasi dėl įvairių priežasčių – santykių su tėvais ir draugais, vienišumo, patyčių, nerimo, baimių, savęs žalojimo, minčių apie savižudybę ar tiesiog noro būti išgirstiems. Organizatoriai pabrėžia, kad pokalbiui nereikia „pakankamai rimtos“ priežasties – kartais svarbiausia yra turėti žmogų, kuris išklauso.
Performanso metu lankytojai galėjo susipažinti ir su menine instaliacija „Vaikų linija apkabina žodžiais“, kurią sukūrė menininkės Milda Paukštė ir Austėja Masliukaitė. Specialiai šiam kūriniui savo balsus įrašė vaikai, paaugliai ir „Vaikų linijos“ savanoriai. Vienoje garso pasakojimo dalyje skambėjo vaikų mintys apie vienišumą, nepasitikėjimą savimi ir norą būti suprastiems, kitoje – palaikantys žodžiai, kurie gali padėti sunkiu metu.
Kol sportininkai bėgo ratus po žeme, lankytojai taip pat galėjo apžiūrėti Ž. Šerkšnaitės mokinių piešinių parodą. Vaikų darbuose buvo vaizduojama šviesa – žmonės, mintys ir patirtys, padedančios nepasiduoti sunkiais momentais.
Performansą „Žodžiai turi aidą“ organizavo Vaidas Žlabys ir Živilė Šerkšnaitė kartu su partneriais „Vaikų linija“, Liepkalnio vandens saugykla, Energetikos ir technikos muziejumi, „Rekordų akademija“ bei „Montis magija“.
Projektas yra nekomercinis. Jo tikslas – priminti, kad vaikų emocinė sveikata prasideda nuo dėmesio, išgirdimo ir žodžių, kuriuos pasirenkame sakyti kasdien.
