Neries pakrantėje esantis istorinis valčių elingas gali tapti dar viena nauja viešąja Vilniaus erdve. T. Kosciuškos g. 4 stovintį ir šiuo metu naudoti nesaugų pastatą planuojama rekonstruoti ir pritaikyti naujoms veikloms.
Tai vienas iš nedaugelio iki šių dienų išlikusių objektų, primenančių laikus, kai ši Neries pakrantės dalis buvo svarbus Vilniaus irklavimo ir vandens sporto centras.
Šios vietos istorija siekia XX amžiaus pradžią. 1908 metais Vilniuje buvo įsteigtas Irklavimo mėgėjų būrelis, o jau 1910 metais kairiajame Neries krante pastatyta pirmoji medinė irkluotojų prieplauka.
1929 metais buvo parengtas Vilniaus irklavimo klubo prieplaukos projektas, o 1932 metais atidarytas ir pats irklavimo klubas.
Per kelis dešimtmečius ši Neries pakrantės dalis tapo svarbia miesto sporto ir laisvalaikio vieta. Irklavimo tradicijos čia nenutrūko ir pokariu, o teritorijoje veikė net vaikų plaukimo baseinas.
Šiandien situacija visiškai kitokia. Istorinis elingas jau ilgą laiką nenaudojamas, o jo techninė būklė prasta.
Dar 2014 metais atlikus pastato apžiūrą nustatyta, kad jis nesaugus eksploatuoti ir turi reikšmingų pažeidimų.
Nuo 2020 metų valčių elingą valdo Vilniaus vystymo kompanija. Dabar miestas nori ne tik išsaugoti pastatą, bet ir suteikti jam naują funkciją.
Kokia ji bus, kol kas nenuspręsta.
Šį rudenį planuojamos atviros kūrybinės dirbtuvės. Jose dalyvauti bus kviečiami vilniečiai, aplinkinių teritorijų bendruomenės, architektai, urbanistai ir kitų sričių specialistai.
Jų metu bus ieškoma atsakymo, kokia veikla geriausiai tiktų šiai unikaliai vietai prie pat Neries.
Tarp galimų idėjų minima kultūrinė, edukacinė, rekreacinė ir bendruomeninė veikla. Tačiau miestas kol kas nenori iš anksto apsiriboti viena konkrečia funkcija – galutinę elingo viziją ketinama formuoti įvertinus kūrybinių dirbtuvių rezultatus.
Tik tada būtų rengiami projektiniai pasiūlymai, atliekamos paveldosauginės procedūros ir ruošiamasi rekonstrukcijai.
Atgaivinti pastatą nebus paprasta.
2022 metais vykdytos rinkos konsultacijos parodė, kad vien komerciniu principu vystyti šį objektą būtų sudėtinga. Pastato įveiklinamas plotas nėra didelis, rekonstrukcija būtų brangi, o galimybes riboja paveldosaugos reikalavimai.
Papildomų iššūkių kelia ir pati vieta. Elingas stovi prie pat Neries, todėl statybinei technikai jį pasiekti sudėtinga, o aplinkui beveik nėra galimybių įrengti automobilių stovėjimo vietų.
Objektas taip pat yra kultūros paveldo teritorijoje. Jis patenka į Dominyko ir Konstancijos Sluškų rūmų ir kalėjimo pastatų komplekso bei Vilniaus senamiesčio teritorijas.
Tai reiškia, kad būsima rekonstrukcija turės būti derinama ne tik prie Neries pakrantės kraštovaizdžio, bet ir prie istorinės aplinkos.
Kol bus sprendžiama elingo ateitis, pats pastatas taps savotišku priminimu apie šios vietos praeitį.
Nuo Neries pusės jo fasadą numatyta uždengti specialiu tentu. Ant jo bus atvaizduota ikonografinė fotografija, rodanti, kaip ši Neries pakrantės vieta atrodė praėjusio amžiaus viduryje, kai čia aktyviai veikė irklavimo bazė.
Taip apleistas pastatas dar iki rekonstrukcijos taps savotiška istorine instaliacija Neries pakrantėje.
Elingo atgaivinimas siejamas ir su platesniais Vilniaus planais aktyviau atsigręžti į Nerį. Pastaraisiais metais miestas tvarko krantines, kuria rekreacines erdves ir siekia, kad upė taptų ne miesto centru tekančia kliūtimi, o aktyvia viešojo gyvenimo dalimi.
Jeigu projektas bus įgyvendintas pagal dabartinius planus, rekonstruotas istorinis elingas visuomenei galėtų būti atvertas iki 2030 metų.
Tačiau kaip jis tuomet atrodys ir ką vilniečiai jame galės veikti, paaiškės tik po planuojamų kūrybinių dirbtuvių.
