Vilnius ruošiasi dar vienos didžiulės miesto teritorijos transformacijai.
Rasų ir Naujininkų seniūnijose parengta maždaug 220 hektarų buvusios Vilniaus oro uosto rezervinės teritorijos vystymo koncepcija.
Tai teritorija, kurios urbanizavimo galimybės ilgus metus buvo ribotos dėl planų ateityje čia įrengti alternatyvų Vilniaus tarptautinio oro uosto kilimo ir tūpimo taką.
Šių planų atsisakius, atsirado galimybė į teritoriją pažvelgti visiškai kitaip.
Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu Vilniaus vystymo kompanija parengė koncepciją, pagal kurią daugiau nei 200 hektarų teritorija ateityje galėtų tapti nauja miesto dalimi.
Tačiau čia svarbus vienas niuansas – tai nebus įprastas naujas gyvenamasis rajonas.
Didžioji teritorijos dalis numatoma pramonės, sandėliavimo ir verslo veikloms, kartu sudarant sąlygas kurtis komerciniams objektams.
Komercinius ir administracinius pastatus siūloma koncentruoti arčiau pagrindinių transporto arterijų.
Tuo metu didesnius sandėliavimo ir gamybinius objektus numatoma atitraukti toliau nuo pagrindinių gatvių.
Tokiu principu siekiama išvengti situacijos, kai viena pagrindinių naujos miesto dalies gatvių tampa tik didelių sandėlių ir uždarų pramoninių teritorijų koridoriumi.
Planuojami ir gana konkretūs būsimo užstatymo principai.
Didžiojoje teritorijos dalyje pastatų aukštis galėtų siekti iki 16 metrų.
Centrinėje dalyje, prie Liepkalnio gatvės, numatomas aukštesnis – iki 20 metrų – užstatymas.
Taip Liepkalnio gatvė ilgainiui turėtų tapti pagrindine naujos teritorijos urbanistine ašimi.
Vis dėlto konkretūs pastatų aukščiai dar nėra galutiniai.
Vėlesniuose planavimo etapuose jie turės būti tikslinami atsižvelgiant į vietovės reljefą, Vilniaus oro uosto aerodromo apsaugos zonas ir kitus šiai teritorijai taikomus reikalavimus.
Nauja miesto dalis nebus formuojama vien iš pastatų.
Koncepcijoje iš karto numatomas bendras gatvių, viešųjų erdvių, želdynų ir inžinerinės infrastruktūros tinklas.
Tai svarbu todėl, kad 220 hektarų teritoriją sudaro daug skirtingų sklypų, kurie gali būti vystomi skirtingu metu ir skirtingų savininkų.
Užuot leidus kiekvienam jų vystytis atskirai, miestas siekia iš anksto nustatyti bendrą visos teritorijos struktūrą.
Taip būsimos gatvės, kvartalai, želdynai ir inžineriniai tinklai turėtų jungtis tarpusavyje, o ne būti projektuojami kaip atskiri, vienas su kitu menkai susiję projektai.
Didelę reikšmę koncepcijoje turi žalioji infrastruktūra.
Teritorijoje yra valstybinės reikšmės miškų ir kitų medžiais apaugusių plotų, kuriuos planuojant naujus kvartalus numatoma įvertinti ir integruoti į bendrą miesto struktūrą.
Taip pat planuojamos atskiros želdynų teritorijos ir žaliosios jungtys.
Jos turėtų ne tik suteikti teritorijai daugiau žalumos, bet ir sujungti atskiras būsimo rajono dalis.
Dideliuose kvartaluose taip pat numatoma galimybė kurti bendro naudojimo teritorijas ir vidines viešąsias erdves.
Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra suformuoti visavertę miesto dalį, o ne vien didelę sandėlių ir gamybinių pastatų zoną.
Vilniaus miesto vyriausiosios architektės Lauros Kairienės teigimu, šios teritorijos atlaisvinimas yra svarbus pokytis pietinei Vilniaus daliai.
Dešimtmečius jos plėtrą ribojo rezervavimas oro uosto reikmėms, o dabar galima aiškiau nustatyti, kokios veiklos čia turėtų kurtis ir kokios infrastruktūros joms reikės.
Parengta koncepcija dar nereiškia, kad visa 220 hektarų teritorija netrukus bus užstatyta.
Ji taps pagrindu jau pradėtiems ir ateityje rengiamiems detaliesiems planams.
Būtent juose bus nustatomas konkretus atskirų teritorijos dalių užstatymas, gatvių struktūra, viešosios erdvės, želdynai, susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra.
Todėl visa teritorija keisis palaipsniui ir jos transformacija gali trukti ne vienerius metus.
Vis dėlto pats strateginis sprendimas yra reikšmingas – teritorija, kuri ilgą laiką buvo laikoma rezervu galima Vilniaus oro uosto plėtrai, dabar oficialiai pradedama planuoti kaip nauja sostinės dalis.
Ir jos mastas išskirtinis.
Maždaug 220 hektarų teritorija yra keturis kartus didesnė už kitą šiuo metu planuojamą didelę Vilniaus transformacijos teritoriją tarp Panerių gatvės ir geležinkelio, kurios plotas siekia apie 55 hektarus.
Taigi pietinėje Vilniaus dalyje ateinančiais metais gali atsirasti visiškai naujas didelio masto verslo ir pramonės rajonas, kurio struktūra – nuo pagrindinių gatvių iki žaliųjų jungčių – pirmą kartą planuojama kaip viena visuma.
