Šiandien, rugsėjo 8-ąją, Vilniaus senamiestis kelioms valandoms sugrįš į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus.
Lietuvos kariuomenė sostinėje minės 512-ąsias Oršos mūšio pergalės metines – vieną reikšmingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinių pergalių.
1514 metų rugsėjo 8 dieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos sąjungininkų kariuomenė prie Oršos sutriuškino į LDK teritoriją įsiveržusias Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės pajėgas.
Lietuvos kariuomenė savo pranešime šios pergalės mastą prilygina Žalgirio mūšiui.
Šiandien vilniečiams ir miesto svečiams bus primintas ne tik pats mūšis, bet ir po pergalės Vilniuje vykusios triumfo iškilmės.
12 val. nuo Aušros vartų pajudės Garbės sargybos kuopos karių, Lietuvos kariuomenės orkestro ir klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ atstovų eisena.
Joje bus galima išvysti istorinius kostiumus vilkinčius dalyvius ir žirgus.
Eisena judės per Vilniaus senamiestį iki Valdovų rūmų ir simboliškai atkartos Oršos mūšio laimėtojo, Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio triumfo eiseną.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad po 1514 metų pergalės Vilniuje buvo surengtos didžiulės triumfo iškilmės.
Jų metu miesto gyventojams buvo demonstruojami mūšyje paimti trofėjai, ginklai, auksas ir belaisviai, o iš priešo atimtos vėliavos buvo pakabintos Vilniaus katedroje.
Triumfo eiseną stebėjo užsienio diplomatai, valstybės pareigūnai ir vilniečiai.
Jos priekyje žengė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis, o procesija keliavo nuo miesto sienų iki didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje.
Įdomi istorinė detalė siejama ir su Aušros vartais, nuo kurių prasidės šiandienos eisena.
Lietuvos kariuomenės pateikiamais istoriniais duomenimis, dabartiniai Aušros, arba tuometiniai Medininkų, vartai buvo vadinti „Ostrožskije varota“ – Ostrogiškio vartais.
Taip siekta pagerbti Oršos mūšio laimėtoją Konstantiną Ostrogiškį – vieną garsiausių Lietuvos istorijos karvedžių, kurį amžininkai vadino Antruoju Hanibalu ir Rusios Scipionu.
Vien eisena renginys nesibaigs.
12:30 val. prie Gedimino paminklo Katedros aikštėje prasidės Oršos mūšio eigos inscenizacija.
Žiūrovams bus pristatyta, kaip vyko vienas garsiausių XVI amžiaus Lietuvos kariuomenės mūšių ir kokie kariniai sprendimai padėjo pasiekti pergalę prieš gausesnes Maskvos pajėgas.
Oršos mūšis išsiskyrė sudėtingais kariniais manevrais. Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad pergalę padėjo pasiekti apgaulingas manevravimas, artilerijos pasala ir sudėtingas kariuomenės persikėlimas per vandens kliūtį pontoniniais tiltais.
Po mūšio inscenizacijos, 13:30 val., Garbės sargybos kuopos kariai ant Valdovų rūmų stogo iškels Lietuvos istorinę vėliavą.
Dar po kelių minučių prasidės „Kitokia istorijos pamoka“.
Karo istorikas Karolis Zikaras ir komikas bei nuomonės formuotojas Kristoforas Vaidutis kalbės apie Oršos mūšio reikšmę ir su juo susijusias istorines įdomybes.
Visa šiandienos programa prasidės dar 11 val., kai prie Aušros vartų vyks simbolinis „pajėgų susitelkimas“.
Pagrindinė eisena prasidės 12 val., todėl būtent nuo vidurdienio vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami stebėti renginį Vilniaus centre.
Renginio programa
- 11:00–11:45 val. – „Pajėgų susitelkimas“ prie Aušros vartų.
- 12:00–12:30 val. – istorinė eisena nuo Aušros vartų iki Valdovų rūmų.
- 12:30–13:30 val. – Oršos mūšio inscenizacija prie Gedimino paminklo Katedros aikštėje.
- 13:30 val. – Lietuvos istorinės vėliavos pakėlimas ant Valdovų rūmų stogo.
- 13:35 val. – „Kitokia istorijos pamoka“ su karo istoriku Karoliu Zikaru ir Kristoforu Vaidučiu.
