Vilniaus senamiestyje yra vietų, pro kurias galima praeiti daugybę kartų net neįtariant, kas slepiasi jų viduje.
Viena tokių – Rūdninkų g. 13 esantis pastatas, kuriame šiandien įsikūrusi Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Rugsėjo 24 dieną, Europos paveldo dienų metu, pastatas bus atvertas lankytojams ir suteiks galimybę pamatyti vieną seniausių Vilniuje išlikusių sienų tapybų.
Tyrimai parodė, kad jos fragmentai siekia XVI amžių.
Sienų tapybą restauravęs profesorius Juozas Algirdas Pilipavičius yra pabrėžęs, kad senesnės sienų tapybos Vilniuje išlikę tik Bernardinų bažnyčioje su vienuolynu ir Vilniaus katedros požemiuose.
Menotyrininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė Rūdninkų gatvės pastato interjero dekorą priskiria Šiaurės renesanso ir manierizmo tapybai bei vertina kaip vieną reikšmingiausių žinomų to laikotarpio sekuliariosios tapybos pavyzdžių.
Ypač įspūdinga buvo reprezentacinė pastato salė.
XVI–XVII amžių sandūroje jos sienos buvo dekoruotos nuo grindų iki lubų.
Išlikusiuose fragmentuose galima įžiūrėti karaliaus Dovydo figūrą miesto peizažo fone, nežinomą pranašą, apaštalų figūras, paukščius, stilizuotus augalinius ornamentus ir renesansinį frizą.
Tuo pačiu laikotarpiu buvo ištapytos net lubos.
Tokio pobūdžio dekoruotų lubų pavyzdžių Lietuvoje beveik nėra.
Tačiau šios tapybos ilgą laiką apskritai nebuvo matyti.
XX amžiaus devintajame dešimtmetyje pradėjus pastato tyrimus architektė restauratorė Birutė Gudynaitė figūrinę sienų tapybą aptiko po daugybe vėlesnių dažų sluoksnių.
Tyrimai atskleidė net 28 skirtingus perdažymo etapus.
Per šimtmečius dalis originalios tapybos buvo prarasta dėl remontų, pastato naudojimo pokyčių ir nepriežiūros, tačiau išlikusių fragmentų pakako atskleisti, kokia puošni kadaise buvo ši patalpa.
Ir tai – tik viena Rūdninkų g. 13 paslaptis.
Pastatas laikomas bene vieninteliu Rūdninkų gatvėje iki mūsų dienų išlikusiu amatininkų cecho namu.
Archeologiniai ir architektūriniai tyrimai čia atskleidė XIV–XV amžių gotikinius mūrus, XVI–XVII amžių pastato struktūras, buvusį amatininkų cecho bravorą, senąsias virenes ir kitus autentiškus elementus.
Dar vienas įdomus objektas slepiasi pastato kieme.
Čia išlikusi Vilniaus miesto gynybinės sienos dalis.
Tai viena iš nedaugelio sostinės vietų, kurioje senąją miesto sieną galima pamatyti beveik visame jos aukštyje – išlikusios šaudymo angos ir buvusios gynybinės galerijos žymės.
Rugsėjo 24 dieną šią istoriją lankytojams pristatys Valstybinės kultūros paveldo komisijos specialistė Laima Lysiukienė.
Ekskursijoje „Nuo atradimų iki sprendimų: vieno pastato atgimimo istorija“ bus galima ne tik patekti į XVI–XVII amžius menančias patalpas, bet ir sužinoti, kaip pats pastatas buvo tyrinėjamas ir restauruojamas.
Jo istorija nėra vien pasakojimas apie sėkmingai išsaugotas vertybes.
Per kelis dešimtmečius čia vyko specialistų diskusijos, trūko finansavimo, buvo priimta sprendimų, kuriuos vėliau teko taisyti, o dalis autentiškų pastato elementų buvo prarasta.
Todėl Valstybinė kultūros paveldo komisija šį namą pristato ir kaip savotišką Lietuvos paveldosaugos raidos liudininką.
Renginys neapsiribos vien ekskursija.
Pastato kieme bus rodomi vaizdo pasakojimai apie 2023 metų „Paveldo DNR“ apdovanojimų nominantus – paveldo objektus, iniciatyvas ir žmones – bei tai, kaip jų istorijos pasikeitė per trejus metus.
Vėliau renginio dalyviai galės susitikti ir pabendrauti su pačiais iniciatyvų kūrėjais.
Renginys „Paveldo atgimimo istorijos: nuo pastato iki bendruomenės“ vyks rugsėjo 24 d. nuo 11 iki 14 val. Rūdninkų g. 13.
Svečių registracija vietoje prasidės 10.30 val.
Dalyvavimas yra nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas ir būtina išankstinė registracija.
Renginys yra rugsėjo 17–27 dienomis visoje Lietuvoje vykstančių Europos paveldo dienų programos dalis. Šių metų tema – „Kultūros paveldas: saugok, puoselėk, atgaivink“.
Rūdninkų g. 13 atvejis šią temą iliustruoja tiesiogiai – už iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančio Senamiesčio fasado galima atrasti daugiau nei pusės tūkstantmečio Vilniaus istorijos sluoksnius.
