Vilnius artėja prie momento, kai dalį miesto autobusų pradės varyti pačioje sostinėje pagamintas žaliasis vandenilis.
Vilniaus antrosios termofikacinės elektrinės teritorijoje baigta statyti žaliojo vandenilio gamykla. Šiuo metu joje vykdomi įrangos ir atskirų sistemų bandymai.
Projektą įgyvendina „Miesto gijos“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe.
Bendra projekto vertė siekia apie 10 mln. eurų. Europos Sąjungos finansavimas sudaro 5,64 mln. eurų, o likusią dalį finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Naujojoje gamykloje įrengtas 3 MW galios elektrolizeris.
Vandenilis čia bus gaminamas elektrolizės būdu – naudojant elektros energiją vanduo skaidomas į vandenilį ir deguonį.
Kad pagamintas vandenilis būtų laikomas žaliuoju, jo gamybai bus naudojama elektros energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Pagaminto vandenilio grynumas turės siekti ne mažiau kaip 99,99 proc., kad jis būtų tinkamas naudoti transporte.
Pirmieji naujojo kuro naudotojai bus Vilniaus viešojo transporto autobusai.
Pirmajame etape planuojama įsigyti 16 vandeniliu varomų autobusų, kurie pakeis dalį šiuo metu naudojamų dyzelinių transporto priemonių.
Skaičiuojama, kad toks pokytis leis kasmet sumažinti anglies dioksido emisijas maždaug 1,4 tūkst. tonų.
Tačiau pati gamykla suprojektuota turint gerokai didesnę perspektyvą.
Įrengto 3 MW pajėgumo turėtų pakakti vandeniliu aprūpinti maždaug 40 miesto autobusų, todėl ateityje vandenilinio viešojo transporto parką bus galima plėsti nedidinant pačios gamyklos galios.
Anksčiau skelbta, kad per metus Vilniuje planuojama pagaminti apie 1,14 mln. kubinių metrų žaliojo vandenilio.
Kartu kuriama ir infrastruktūra, reikalinga šiam kurui pasiekti transporto priemones.
Viršuliškių viešojo transporto parke, Justiniškių g. 14, šiuo metu įrengiamas pirmasis Vilniuje viešai prieinamas vandenilio pildymo punktas.
Ir čia yra vienas įdomesnių viso projekto sprendimų – stotelė nebus skirta tik miesto autobusams.
Vandenilį joje galės pildytis ir komercinis transportas bei privatūs vairuotojai, turintys šiuo kuru varomas transporto priemones.
Tai reiškia, kad Vilniuje pirmą kartą atsiras visa vandenilio transportui reikalinga grandinė – nuo kuro gamybos iki viešai prieinamo jo užpylimo.
Gamyklai pasirinkta neatsitiktinė vieta.
Ji pastatyta Vilniaus antrosios termofikacinės elektrinės teritorijoje, Elektrinės g. 2, kur jau veikia šilumos ir elektros gamybos infrastruktūra.
Tai leidžia efektyviau panaudoti ir šalutinius vandenilio gamybos proceso produktus.
Elektrolizės metu susidarančią perteklinę šilumą planuojama panaudoti Vilniaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje.
Net elektrolizei netinkamas vanduo nebus tiesiog išleidžiamas – jį numatyta panaudoti termofikacinio vandens gamybai.
Gamykla taip pat galės prisidėti prie elektros sistemos balansavimo.
Vandenilio gamybą galima didinti tuomet, kai elektros sistemoje susidaro energijos perteklius, ir mažinti, kai jos poreikis išauga. Tai tampa vis svarbiau augant saulės ir vėjo elektrinių daliai bendroje energetikos sistemoje.
Pats projektas Vilniuje pradėtas planuoti dar prieš kelerius metus.
2023 metais Vilniaus miesto taryba pritarė žaliojo vandenilio gamybos ir jo panaudojimo viešajame transporte plėtrai.
2024 metais savivaldybė kartu su tuometiniais Vilniaus šilumos tinklais pasirašė projekto finansavimo sutartį, o 2026 metų vasarį jau vykstančios gamyklos statybos pažymėtos simbolinės laiko kapsulės įkasimu.
Dabar statybų etapas jau baigtas.
Vis dėlto tai dar nereiškia, kad vandeniliu varomi autobusai jau važinėja Vilniaus gatvėmis.
Artimiausias etapas – užbaigti gamyklos įrangos bandymus, išbandyti Viršuliškių vandenilio pildymo punktą ir pagaminti pirmuosius realiai transporte panaudojamus žaliojo vandenilio kilogramus.
Jeigu bandymai vyks pagal planą, žaliojo vandenilio gamybą numatoma pradėti iki 2026 metų pabaigos.
Tuomet į Vilniaus gatves palaipsniui turėtų išriedėti ir pirmieji 16 šiuo kuru varomų autobusų.
