Rugsėjį į Vilniaus gatves sugrįžus didiesiems automobilių srautams, sostinė vis daugiau eismo valdymo sprendimų patiki algoritmams. Viena pažangiausių tokių sistemų jau veikia Nemenčinės plente.
Čia išmani eismo valdymo sistema koordinuoja septynias sankryžas ir pėsčiųjų perėjas. Ji analizuoja transporto srautus, prognozuoja artimiausio laikotarpio eismą ir pagal besikeičiančią situaciją automatiškai koreguoja šviesoforų veikimą.
Tai reiškia, kad šviesoforai nebėra valdomi vien pagal iš anksto nustatytas programas. Sistema gali reaguoti į realią situaciją gatvėje ir, remdamasi srautų prognozėmis, parinkti tinkamesnį jų darbo režimą.
Pirmieji rezultatai jau išmatuoti.
JUDU duomenimis, Nemenčinės plente rytinio piko metu nuo 7 iki 8 val. bendras visų transporto priemonių laukimo laikas, palyginti su įprastu režimu, sumažėja iki 19 minučių.
Svarbu pabrėžti, kad tai nėra 19 minučių trumpesnė kiekvieno vairuotojo kelionė. Skaičiuojamas bendras visų per tiriamą laikotarpį sistemos valdomoje atkarpoje esančių transporto priemonių laukimo laiko pokytis.
Pokyčius pajuto ir pėstieji. Kai kuriose Nemenčinės plento perėjose žalio šviesoforo signalo ryte tenka laukti iki 30 sekundžių trumpiau.
Sistema turi ir viešojo transporto prioriteto funkciją. Artėjant autobusui, žalias signalas gali būti įjungiamas anksčiau arba jo trukmė pratęsiama, jeigu tai leidžia tuo metu sankryžoje esanti eismo situacija.
Taip siekiama sumažinti autobusų prastovas sankryžose, padidinti jų vidutinį greitį ir trumpinti keleivių kelionės laiką.
Nemenčinės plente veikiantis sprendimas yra didesnio Vilniaus šviesoforų sistemos atnaujinimo dalis.
2026 metų kovą sostinėje baigta diegti čekų gamintojo „Cross“ sukurta naujos kartos šviesoforinio reguliavimo programinė įranga „eDaptiva“.
Ji sujungia esamus miesto šviesoforų valdiklius į bendrą sistemą ir leidžia realiuoju laiku stebėti sankryžų įrangą, analizuoti transporto srautus bei operatyviai keisti šviesoforų darbo režimus.
Vienas svarbiausių sistemos elementų – išmanusis transporto koridorių valdymo modulis. Nemenčinės plente jis veikia atkarpoje nuo pėsčiųjų perėjos ties Karačiūnų gatve iki sankryžos su Antavilių Sodų 1-ąja gatve.
Tačiau dirbtinis intelektas Vilniaus eismo valdyme naudojamas ne vien šioje sistemoje.
Dar anksčiau Vilnius prisijungė prie „Google Green Light“ projekto. Jame dirbtinis intelektas analizuoja „Google Maps“ sukauptus eismo duomenis ir pateikia eismo specialistams rekomendacijas, kaip būtų galima pakeisti šviesoforų reguliavimą.
2025 metų pradžioje Vilnius gavo pirmąsias keturias tokias „Google“ rekomendacijas ir visas jas įgyvendino. Vienoje iš analizuotų sankryžų vairuotojų laikas, praleidžiamas laukiant žalio signalo, sumažėjo 16 proc.
Šiemet eismo reguliavimas sostinėje toliau koreguojamas ir įprastomis priemonėmis.
JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovo Evaldo Morkūno teigimu, per šiuos metus Vilniuje jau atlikta 60 šviesoforinio reguliavimo programų pakeitimų.
Jais siekiama geriau koordinuoti gretimas sankryžas, padidinti transporto srautų pralaidumą ir sumažinti prie šviesoforų susidarančias automobilių eiles.
Tose sankryžose, kuriose jau atlikta rezultatų analizė, vidutinis transporto priemonių sustojimų skaičius sumažėjo apie 10 proc.
Vis dėlto JUDU pabrėžia, kad net ir pažangiausios technologijos Vilniaus spūsčių visiškai nepanaikins. Gatvių infrastruktūra turi ribotą pralaidumą, todėl rytinio ir vakarinio piko metu, kai vienu metu į gatves išvažiuoja itin daug automobilių, spūsčių išvengti praktiškai neįmanoma.
Tikslas kitas – padaryti jas trumpesnes, užtikrinti tolygesnį automobilių judėjimą ir pasiekti, kad kelionės laikas būtų lengviau prognozuojamas.
Tam neužteks vien programinės įrangos.
Vilnius jau rengiasi kitiems šviesoforų sistemos modernizavimo etapams. JUDU yra pasirašiusi penkias sutartis dėl 95 šviesoforų postų projektavimo, o vėliau numatomi ir fiziniai sankryžų atnaujinimo darbai.
Jų metu bus keičiami ar rekonstruojami šviesoforai, valdikliai, transporto jutikliai, kabeliai, ryšio ir elektros sistemos, pėsčiųjų mygtukai bei kita infrastruktūra.
Būtent atnaujinus fizinę sankryžų įrangą išmaniosios sistemos galimybės galės būti plačiau naudojamos pagrindinėse Vilniaus transporto arterijose.
Ateityje sostinė planuoja vis daugiau eismo valdymo sprendimų grįsti realaus laiko duomenimis ir transporto srautų prognozėmis. Pirmiausia tokios technologijos turėtų plėstis koordinuoto eismo gatvėse, kuriose fiksuojami didžiausi automobilių srautai.
Taigi Vilniaus šviesoforų modernizavimas pamažu pereina nuo paprasto reagavimo į jau susidariusią spūstį prie kito modelio – bandymo ją numatyti dar prieš automobilių eilėms susiformuojant.
