Kas iš tiesų padeda miestui tapti tylesniam ir kvėpuoti švaresniu oru – mažiau automobilių, daugiau medžių ar tiesiog dažniau plaunamos gatvės? Vilnius nusprendė tai patikrinti ne laboratorijoje, o realioje miesto gatvėje. Trejus metus trukęs eksperimentas pateikė ir netikėtų rezultatų – viena efektyviausių priemonių pasirodė esanti gana paprasta.
Trejus metus Vėtrungių gatvėje Vilniuje vykdytas „LIFE GreenMe5“ projektas, kurio metu realiomis miesto sąlygomis buvo vertinama, kaip skirtingos priemonės veikia oro kokybę ir triukšmą.
Eksperimentui pasirinkta Vėtrungių gatvės atkarpa tarp P. Žadeikos ir Gedvydžių gatvių sankryžų.
Čia išbandytos šešios skirtingos priemonės: natūralus automobilių srauto sumažėjimas per mokinių atostogas, dalinis eismo ribojimas viena kryptimi, beveik visiškas automobilių eismo uždraudimas, gatvių valymas ir plovimas, tankios medžių bei krūmų juostos ir net kritulių poveikis oro kokybei.
Vienas ryškiausių rezultatų gautas išbandžius iš pirmo žvilgsnio labai paprastą priemonę – gatvės valymą ir plovimą po žiemos.
Po Vėtrungių gatvės valymo ir plovimo smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis ore sumažėjo maždaug 42–45 proc., stambesnių KD10 dalelių – apie 52 proc.
Dar didesnis pokytis užfiksuotas matuojant azoto dioksidą. Jo koncentracija sumažėjo net 72 proc.
Azoto dioksidas yra vienas su transportu siejamų oro teršalų, todėl tokie rezultatai parodė, kad gatvių priežiūra gali turėti gerokai didesnę įtaką miesto oro kokybei, nei gali atrodyti.
Gerų rezultatų davė ir automobilių eismo mažinimas.
Vienai dienai apribojus automobilių eismą viena kryptimi, pagrindinių tyrimo metu vertintų oro teršalų koncentracijos sumažėjo maždaug 50–60 proc.
Tačiau visiškai uždraudus automobilių eismą rezultatai nebuvo tokie vienareikšmiai.
Nors kai kurių teršalų koncentracija sumažėjo, kietųjų dalelių kiekis net padidėjo.
Specialistai aiškina, kad tam galėjo turėti įtakos oro sąlygos, vėjas, bendras miesto taršos fonas ir tai, kad automobiliai niekur nedingsta – uždarius vieną gatvę jų srautas persikelia į aplinkines teritorijas.
Todėl trumpalaikis vienos gatvės uždarymas savaime nebūtinai reiškia, kad visas aplinkinis rajonas iš karto taps švaresnis.
Eksperimento metu tikrintas ir vienas labiausiai Vilniuje matomų pastarųjų metų pokyčių – intensyvesnis gatvių želdinimas.
Vėtrungių gatvėje buvo pasodinti 74 medžiai ir net 7977 krūmai.
Kai augalai paaugo ir sužaliavo, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo maždaug 29–52 proc.
Dar aiškesnis želdinių poveikis pastebėtas vertinant triukšmą.
Tanki želdinių juosta tarp gatvės ir gyvenamojo namo tapo efektyviausia iš visų eksperimento metu išbandytų triukšmo mažinimo priemonių.
Vertinant triukšmą prieš vegetaciją ir augalams sužaliavus, jo lygis sumažėjo 6,7 proc.
Tai parodė, kad net palyginti nedidelė, tačiau tanki medžių ir krūmų juosta prie gyvenamųjų namų gali veikti kaip savotiškas barjeras tarp intensyvaus eismo gatvės ir gyventojų.
Vis dėlto želdinių poveikis oro taršai nėra vienareikšmis.
Tyrimo metu sužaliavus augalams buvo užfiksuota ir padidėjusi azoto dioksido koncentracija. Viena galimų priežasčių – tankūs želdiniai tam tikromis sąlygomis gali sumažinti oro cirkuliaciją ir trukdyti teršalams išsisklaidyti.
Specialistai pabrėžia, kad šiam poveikiui tiksliai įvertinti reikėtų ilgesnių ir išsamesnių tyrimų.
Įdomių rezultatų davė ir lietus.
Po kritulių kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo maždaug 24–36 proc. Sudrėkusi gatvės danga neleidžia dulkėms taip lengvai pakilti į orą, o lietus taip pat nusodina jau ore esančias daleles.
Šis rezultatas dar kartą sustiprino išvadą, kad gatvių plovimas ir drėkinimas sausuoju laikotarpiu gali būti veiksminga oro taršos mažinimo priemonė.
Tuo metu vienas iš eksperimentų beveik nedavė laukto rezultato.
Buvo tikrinama, kas nutinka per mokinių atostogas, kai sumažėja tėvų, automobiliais vežančių vaikus į mokyklą, skaičius.
Palyginus keturias darbo dienas prieš mokinių atostogas su keturiomis atostogų dienomis, reikšmingo teigiamo poveikio nei oro taršai, nei triukšmui nenustatyta.
Tyrėjų vertinimu, vien su vaikų vežimu susijusių automobilių sumažėjimas yra per mažas, palyginti su visu gatvės transporto srautu, kad pastebimai pakeistų bendrą situaciją.
Trejus metus trukusio eksperimento pagrindinė išvada – vienos stebuklingos priemonės nėra.
Oro taršai mažinti gerai veikia gatvių valymas ir plovimas bei reikšmingas transporto srautų mažinimas, o kovojant su triukšmu ypač efektyvios gali būti tankios medžių ir krūmų juostos.
Didžiausio poveikio galima tikėtis šias priemones derinant tarpusavyje.
Dalis eksperimento metu pasiteisinusių sprendimų Vilniuje jau taikomi.
Šį rudenį medžiais ir krūmais planuojama papildomai želdinti Švitrigailos, Kalvarijų, Medeinos ir S. Konarskio gatves bei Laisvės prospektą.
Iš viso šiose miesto vietose numatoma pasodinti daugiau kaip 900 medžių ir 22 tūkst. krūmų.
Po žiemos Vilniaus gatvės taip pat valomos vakuuminiu būdu, o vasarą, susidarius nepalankioms sąlygoms teršalams išsisklaidyti, jos drėkinamos.
Vilnius plečia ir oro kokybės stebėjimo tinklą.
Šiuo metu mieste veikia 25 oro taršos sensoriai. Iki metų pabaigos planuojama įrengti dar 18, iš kurių trys matuos ir triukšmo taršą.
Taigi trejus metus vienoje Vilniaus gatvėje vykęs eksperimentas parodė, kad švaresniam ir tylesniam miestui nebūtinai reikia vieno didelio sprendimo. Kartais reikšmingą rezultatą gali duoti keli paprastesni dalykai – švari gatvė, tanki medžių ir krūmų juosta bei mažesnis automobilių srautas.
